MANO SODAS
 

    Šilauogių persodinimas

 

Kartais augalus pasodiname gerai nesuplanavę sodo, neįvertinę augalo dydžio arba tiesiog keičiame sodo ar viso sklypo išplanavimą. Tokiu atveju tenka persodinti suaugusį augalą. Tai galima padaryti bet kokio amžiaus ir dydžio augalams, tačiau negalima pašalinti daug šaknų. Dėl didelio bei giliai išsivysčiusio šaknyno, kai kurių suaugusių augalų persodinimas labai sudėtingas ar net neįmanomas mažame sode (jeigu reikalinga technika).

Šilauogių šaknys yra paviršinės. Visas šaknynas vystosi tame tūryje, į kurį sodinant supilame purų rūgštų gruntą, taigi visas šaknynas užima iki 0,3 kubinio metro tūrio. Kadangi gruntas purus ir lengvas, tai suaugusių šilauogių persodinimas tampa paprastas.

Šiemet perkėliau 6-8 metų šilauoges į už 15 metrų paruoštas vietas. Nežiūrint į gausų šių metų derlių, šilauogės auga gerai ir nokina uogas.

Read the rest of this entry »

Norinčius įsigyti sodinukų, prašome susisiekti telefonu 8-684-47676, arba e-paštu: donatas@manosodas.eu

GOJIDygliuotasis ožerškis arba GOJI (Lycium barbarum)

Krūmas svyrančiomis šakomis iki 2,5 m. aukščio. 1,5-2 cm. uogos pripažintos sveikiausiomis dėl turimų vitaminų, antioksidantų, mikro- ir makro- elementų kiekių, gero švelnaus skonio. Kaina – 5,2 €.

 

SILAUOGESŠilauogės (Vaccinium) IMG_1063  

Krūmai užauga 1,5-2 m. aukščio. Sodinant keleta veislių, galima uogomis mėgautis nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio. Dideli derliai nuo vieno krūmo (4-10 kg.), uogos labai vertingos, skanios, tinkamos įvairiam perdirbimui. Sodinti reikia į rūgščią aukštapelkių dirpę, kas didina šialuogyno įveisimo kainą. Siūlomos 3 geros veislės: Spartan, Patriot, Toro. Kaina: 5,2 €.

 

SAUSMEDISMelsvauogis sausmedis(Lonicera caerulea)IMG_1062

Lėtai augantys 1-1,7 m. aukščio krūmai, nokinantys pačias ankstyviausias uogas Lietuvoje (birželio pradžioje). Uogos vertingos, gero saldžiarūkščio skonio, šiek tiek panašaus į mėlynių. Derlius – 2-4 kg. greitai nokstančių ir byrančių uogų nuo 1 krūmo. Būtina sodinti bent 2 skirtingų veislių krūmus. Veislės: Zoja, Vojtek, Leningradskij velikan. Kaina: 5,2 €.

 

AVIETESAvietėsIMG_1061

Sodinant remontantinių aviečių veisles, uogas galima skinti ir vasarą, ir vėlyvą rudenį iki pat šalnų. Siūlomos populiarios raudonų bei geltonų remontantinių aviečių veislės: Polana, Poranna Rosa. Kaina: 1,7 €. (vazonėliuose).

 

SONY DSC Aktinidija smailialapė arba dailioji (Actinidia arguta)

Dvinamis vijoklis, nokinantis skanias, daug vitamino C turinčias uogas. Gentainis, augantis Kinijoje, vadinamas KIVI, mūsų žiemų neatlaiko. Dailiosios aktinidijos skonis toks pat, kaip kivi, tik uogos 2-3 kartus mažesnės. Vijokliai pakenčia pavėsį, naudojami apželdinumui. Būtina sodinti bent vieną vyrišką augalą apdulkinimui. Turime tik vyrišką. Kaina 4,5 €.

SERBENTAISerbentai  (Ribes)

Raudonieji (Rondom), baltieji (Forewer). Atrinktos veislės ypač derlingos ir atsparios ligoms. Kaina: 2 €.

 

durpessilauogiuTaip pat parduodame natūralią durpę maišuose po 250 litrų. Šios aukštapelkių durpės pH yra 2,5-3,5, ji ypatingai laidi orui bei vandeniui, todėl yra ideali terpė auginti šilauoges, rododendrus ir kitas kultūras, reikalaujančias tokių savybių grunto.  Pakuotės kaina 8,5 €.

Durpių substratas šilauogėms yra paruošas šilauogių sodinimui mišinys natūralių durpių pagrindu su pušų žieve. Sodinant, nebereikia pilti spyglių ar pjuvenų. Pakuotė – 150 l. Kaina – 7 €.

 

getUniversalus durpių substratas skirtas įvairių daržovių ir gėlių auginimui bei grunto pagerinimui. Jis  pagamintas pagal specialią receptūrą iš ekologiškai švarių durpių, kuriose nėra ligų sukėlėjų ir kenkėjų, praturtintos maistiniais priedais ir mikroelementais. Substratas yra poringas, gerai sugeria vandenį, sulaiko drėgmę. Trąšos ir mikroelementai parinkti taip, kad augalai juos lengvai įsisavina ir pilnai patenkina savo bioenergetines   reikmes. Substrate augalai puikiai auga, gaunamas didesnis derlius.

Pakuotė – 70 l. Kaina – 3,8  €.

 

 

IMG_20150328_074605aTufos vazonai

Lauko vazonai lieti iš hypertufos yra tvirti, lengvi, ilgaamžiai ir labai “mėgiami” augalų. Hypertufos vazonas turi daug pranašumų prieš betoninius, plastikinius ar keraminius lauko vazonus:  1. yra keliskart lengvesni už betoninius, nes naudojamos lengvinančios medžiagos (perlitas, durpės); 2. vazonas įgeria daug vandens ir jį atiduoda iš lėto, neleisdamas sausros metu augalui greitai perdžiūti; 3. užtikrina augalo šaknų puikų mikroklimatą (neperkaista, nešunta, nedžiūsta); 4. vazonas yra gražios tekstūros, kurią suteikia baltas perlitas.

Augalas, pasodintas tufos vazone ne tik puikiai atrodo ir auga bet ir reikalauja mažiau priežiūros (laistymo).

 

Norinčius įsigyti sodinukų ar kt. produkcijos, prašome susisiekti telefonu 8-684-47676, arba e-paštu: donatas@manosodas.eu

 Lietuvoje augalai dažnai nukenčia nuo šalčio ir staigios temperatūros kaitos pavasarį. Nesumedėjusias augalų dalis paprastai apšaldo pavasario šalnos. Augalai apvysta, paruduoja ir nudžiūsta. Pavasarį šalnos nušaldo žiedus ir jaunus ūglius, o vėlyvosios – ir vaisių užuomazgas. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nespėjusiems subręsti ir sumedėti ūgliams. Šalčiams atsparių obelų žiediniai pumpurai gali ištverti iki   35-40 °C šalčius. Kelioms dienoms stipriau atšilus orams, sumažėja atsparumas šalčiui, o stipriau palengva šąlant - padidėja. Obelų mediena gali ištverti net iki -37 °C šalčius, o šaknys – tik iki -15 °C. Pirmiausia nukenčia smulkiosios paviršinės šaknys. Labiau šaknys nukenčia poringame lengvame grunte, negu molingame. Sniegas yra geriausia augalų apsauga nuo šalčio, todėl didžiausia tikimybė pašalti šaknims kuomet šąla be sniego. Po gausaus derliaus metų vaismedžiai šalčiui gerokai jautresni. Vasarinės obelys atsparesnės šalčiui už žiemines. Read the rest of this entry »

12OCT12_ling_aquea_0024Mes taip pripratome prie dalies sodinukų nunykimo ar keleto metų neaugimo po pasodinimo, kad tai jau tapo norma. Ar galima ant ko nors kito pykti, jei patys neskiriame vyšnios nuo obels?! Jei nežinome, ką perkame, tai kam pardavėjui žinoti, ką parduoda?! Dabar apsilankius mugėje, matau, kad kas antras prekaiujantis yra tik pardavėjas, o ne sodininkas ir informacijos apie prekes iš jo daug tikėtis neverta. Pagrindinis pardavėjo sąžiningumo garantas – išmanantis pirkėjas. Į klausimą “Ar turite “Auksį?” neigiamai gali atsakyti tik sąžiningas kvailys. Tokių prekyboje nykstamai mažėja.

Eidami į prekyvietę, paklauskime savęs: kodėl kai kurie sodinukai kainuoja dvigubai brangiau; kodėl vieni parduodami vienmečiai, o kiti trimečiai; kaip turi atrodyti kokybiškas sodinukas? Iškėlę sau tokius klausimus, galime ieškoti atsakymų į juos, o apsipirkę – gero rezultato. Read the rest of this entry »

sodasKiek ir ko sodinti? Kur sodinti? Ko dėti į duobę? Ar reikia genėti? Kuo tręšti? Ar nenušals?

Tokius ir dar daug kitokių klausimų daugelis užduoda sau kai nusprendžia sodinti sodą sau. Tai nėra toks jau paprastas procesas, jeigu šeima nori pilnai patenkinti savo vaisių ir uogų poreikį. Pabandysiu priminti didžiausias problemas bei apžvelgti svarbiausius klausimus, o svarbiausia – sudėlioti juo eilės tvarka, t.y. taip, kaip turėtume juos spręsti, jeigu norime iš pirmo karto įsiveisti gerą sodą.

Dažniausiai, priėmę sprendimą įsiveisti sodą, daugelis praleidžia svarbiausius pirmuosius žingsnius ir darbus ir sodą „projektuoja“ turguje ar mugėje prie sodinukų prekeivio, kuris labai „skaniai“ apibūdino keletą veislių. Sodo projektas turėtų gimti kambaryje prie stalo su pieštuku arba lauke, kuriame kažkada bus sodas. Tačiau ir tai yra jau antras žingsnis… Read the rest of this entry »

nugrauzta zuikio

Pusiau žemaūgių ir žemaūgių vaismedžių apatinės šakos auga 0,6-0,7 m nuo žemės ir yra horizontalios. Apsaugoti tokį sodą nuo kiškių, stirnų ir kitų žvėrių, kurie graužia žievę ar kitaip žaloja vaismedžius, galima tik juos aptvėrus. Lietuvoje pasitaiko sniegingų žiemų arba kai kuriose sodo vietose supustoma daug sniego, todėl tvora turi būti ne žemesnė kaip 2 m aukščio, o tvoros tinklas apie 20 cm įkasamas į žeme, arba iš abiejų pusių apariamas, kad kiškiai į sodą nepatektų pro apačią.tvora Esant per žemai tvorai, zuikiai gali patekti per tvoros viršų, nes jie vaikšto sniego paviršiumi. Aptvėrus vielos tinklu ar kitokia apsauga tik kamienus, gali nukentėti šakos, ypač, jei vainikas žemesnis.
Kiekvieną rudenį tvora apžiūrima, užtaisomos skylės, užkasamos apačioje lapių ar šunų padarytos landos. Nors sodo tvora kiekvieną rudenį remontuojama, žiemą būtina bent kartą per savaitę arba po didesnių pūgų apžiūrėti, ar žemesnėse vietose nepripustyta, ar nėra naujų skylių, ar neatidaryti vartai.

 

Read the rest of this entry »

Dauguma ligų ir kenkėjų žiemos šalčius ištveria dėka mūsų aplaidumo ar tingėjimo. Lapai ir supuvę vaisiai ant žemės ar medžio – geriausia vieta žiemoti ligų sukėlėjams bei kenkėjams, kurie pradeda savo „darbą“ pavasarį jau tuomet, kai mes dar net nesiruošiame pirmajam vizitui į sodą.

lelikerudysNuo pavasario iki derliaus nuėmimo kai kurie sodininkai įvairiais būdais kovoja su ligomis ir kenkėjais, siekdami užauginti kuo geresnius vaisius ir uogas, tačiau vos tik nusiima derlių, apie augalus ir jiems likusias problemas pamiršta manydami, kad pavasari vyks viskas iš pradžių – ligos ir kenkėjai vėl atskris iš kažkur su paukščiais ar vėju. Deja, viskas yra arčiau nei manote – po kojomis. Ligos ir kenkėjai neišskrenda rudenį su paukščiais ir negrįžta atgal, o lieka žiemoti ten, kur yra. Read the rest of this entry »

Slyvos – mėgiami vaismedžiai soduose. Jų vaisiai skanūs, gražūs, įvairiai perdirbami namų sąlygomis, daugelio veislių medeliai auga neaukšti, todėl juos nesudėtinga genėti, purkšti nuo ligų, kenkėjų, nuskinti derlių. Tačiau būtina nepamiršti ir slyvų trūkumų. Vienas iš jų – nepakankamas atsparumas mūsų žiemų šalčiams.

Slyvos nėra pakankamai atsparios šalčiams. Per šalčiausias Lietuvos žiemas labiausiai iš sodo medžių nukentėjo būtent jos. Iš platinamų vertingesnių veislių šaltoms žiemoms neatsparios ‘Ema Leperman’, ‘Ana Spėt’, ‘Paprastoji vengrinė’, ‘Rausvė’, ‘Ontariją’. Vidutiniškai atsparios mūsų žiemų šalčiams yra ‘Edinburginė’, ‘Stenli’, ‘Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’.
Atsparių veislių labai mažai. Keletas iš tokių – ‘Skoroplodnoja’, ‘Kometa’ ‘Aleksona’, ‘Gynė’, ‘Kauno vengrinė’.
Medelynuose ar mugėse pirkdami slyvų sodinukus, savo sodui rinkitės ištvermingesnes veisles. Iš neištvermingųjų veislių grupės pirkite tik labai vertingas pagal kitus faktorius (‘Uleno renklodė’, ‘Ana Spėt’, ‘Ema Leperman’, ‘Rausvė’, ‘Paprastoji vengrinė’). Sode jų turėtų būti tik 1-2 medeliai arba įskiepiai į atsparias veisles. Rytiniuose Lietuvos rajonuose tokių veislių nepatariama sodinti. Čia reikėtų auginti mažai vidutinio atsparumo slyvų veislių (‘Stenli’, Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’). Lepesnius šalčiui medelius stenkitės sodinti užuovėjose, prie pastatų, ant kalvų. Savarankiškai skiepijant, galima užsiauginti “šeimos slyvų”. Paskiepijus į atsparią šalčiui veislės kamieną keletą veislių, galime išvengti viso medelio sunykimo – blogiausiu atveju nušaltų viena ar dvi šakos (veslės). Read the rest of this entry »

Šeivamedis yra tikrai įdomus augalas: ir savo savybėmis, ir žmogaus suteiktomis prasmėmis. Tai – medelis ar greičiau krūmokšnis, priklausantis sausmedžių šeimai. Ypatingas jo lapų ir net pumpurų kvapas gina sodą nuo visokių kenkėjų. Šeimininkės trintų šeivamedžio lapų padėdavo ten, kur veisdavosi tarakonai ar blakės. Sakoma, kad svaigus augalo kvapas atbaido net peles ir kurmius, o žiedus mielai lanko bitės.

Prinokusios uogos yra valgomos ir netgi turi vaistinių medžiagų. Jų sultimis gydomi virškinamoio trakto sutrikimai. Jos turi bakterijas naikinančių savybių. Ant šeivamedžio niekada netupia musės, todėl dažnai medeliai būdavo sodinami prie mėšlidės ar atliekų duobės.
Juodauogiai šeivamedžiai – vieni seniausiai vartojamų vaistinių augalų. Liaudies medicinoje buvo naudojamos visos juodauogių šeivamedžių dalys, o šiuolaikinėje dažniausiai – žiedai.
Žaliavos ruošimo laikas. Žiedynai skinami žydėjimo metu (gegužės pabaigoje—birželio pradžioje), vaisiai – rugpjūtį-rugsėjį.
Žaliavos ruošimas ir laikymas. Šeivamedžių žiedynai skinami visiškai išsiskleidę, be žiedkočių. Džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Išdžiuvę žiedynai turi būti gelsvai baltos spalvos, silpno specifinio aromato, salstelėjusio skonio, gleivingi. Žaliava tinka varoti iki 3 metų.
Šeivamedžių vaisiai iš pradžių apvytinami, po to baigiami džiovinti 70-80°C temperatūroje.
Arbata. Imuninei sistemai stiprinti vartojama po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną 15 min. prieš valgį. Nevartoti sergant inkstų akmenlige, sumažėjus leukocitų kiekiui kraujyje.

 

 

 

 

 

Kininis citrinvytis (Schizandra chinensis) – sumedėjusi, lapus numetanti liana iš magnolinių (Magnoliaceae) šeimos. Natūraliai gamtoje auga miškų proskynose ir pamiškėse netoli upių ir upelių, ištveria net 40-45 °C šaltį. įvairios augalo dalys nuo seno vartojamos kinų, korėjiečių ir japonų medicinoje kaip stimuliuojanti ir tonizuojanti priemonė. Tolimųjų Rytų senieji gyventojai mano, kad arbata su citrinvyčiu gerina regėjimą ir klausą, šalina nuovargį, išblaško snaudulį. Be to, citrinvyčiai labai dekoratyvūs. Lianos gražiai apželia namo sienas, tvoras, pavėsines.

Read the rest of this entry »

PAIEŠKA TINKLAPYJE
Prisijungti
Apklausa

Kada genite vismedžius ir vaiskrūmius?

Rodyti rezultatus

Loading ... Loading ...
Galerija