MANO SODAS
 

gerai isgeneta Artėjant pavasariui, daugelis sodininkų mėgėjų ruošiasi pavasariniam sodo augalų genėjimui. Nemaža dalis lieka nepatenkinti savo paties atliktu šiuo darbu ir nusivilia rezultatais tų pačių metų rudenį kai nuima derlių ar vėlesniais metais. Kiti net neįtaria, kad vaismedžio žuvimo priežastis – netinkamas genėjimas.

Vaismedžių genėjimas skiriasi nuo kitų dekoratyvinių medžių genėjimo, nes čia dažniausiai svarbiau derliaus kokybė, o ne medžio grožis. Informacijos apie genėjimą yra vadovėliuose, vyksta seminarai, pilnas internetas… Pasodinus naują medelį, galime pradėti jį formuoti teisingai nuo pat pradžių, pasinaudodami rasta informacija. Tačiau mūsų soduose dar nemažai senų medžių, kuriuos reikia atjauninti ar radikaliai pakeisti jų lajų formą. Apie tai metodikos mažai, o klaidų čia pridaro sodininkai daugiausia. Skaityti daugiau »

Norinčius įsigyti sodinukų ar kt. produkcijos, prašome susisiekti telefonu 8-684-47676, arba e-paštu: donatas@manosodas.eu

IMG_0257Vaismedžių sodinukai: obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, trešnės, persikai, abrikosai.

Pavasari prekiaujame populiarių ir tinkamų Lietuvoje auginti vaismedžių sodinukais plikomis šaknimis. Tokius medelius sodinti galima tik pilnai nesulapojus, nes prasidėjus vegetacijai, sodinukas sunkiau prigyja. Visus pasodntus vaismedžius būtina gausiai palieti vandeniu, tinkamai nugenėti ir pririšti.

Sodinukų veislių sąrašas bus paskelbtas pavasari.

Skaityti daugiau »

Kartais augalus pasodiname gerai nesuplanavę sodo, neįvertinę augalo dydžio arba tiesiog keičiame sodo ar viso sklypo išplanavimą. Tokiu atveju tenka persodinti suaugusį augalą. Tai galima padaryti bet kokio amžiaus ir dydžio augalams, tačiau negalima pašalinti daug šaknų. Dėl didelio bei giliai išsivysčiusio šaknyno, kai kurių suaugusių augalų persodinimas labai sudėtingas ar net neįmanomas mažame sode (jeigu reikalinga technika).

Šilauogių šaknys yra paviršinės. Visas šaknynas vystosi tame tūryje, į kurį sodinant supilame purų rūgštų gruntą, taigi visas šaknynas užima iki 0,3 kubinio metro tūrio. Kadangi gruntas purus ir lengvas, tai suaugusių šilauogių persodinimas tampa paprastas.

Šiemet perkėliau 6-8 metų šilauoges į už 15 metrų paruoštas vietas. Nežiūrint į gausų šių metų derlių, šilauogės auga gerai ir nokina uogas.

Skaityti daugiau »

 Lietuvoje augalai dažnai nukenčia nuo šalčio ir staigios temperatūros kaitos pavasarį. Nesumedėjusias augalų dalis paprastai apšaldo pavasario šalnos. Augalai apvysta, paruduoja ir nudžiūsta. Pavasarį šalnos nušaldo žiedus ir jaunus ūglius, o vėlyvosios – ir vaisių užuomazgas. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nespėjusiems subręsti ir sumedėti ūgliams. Šalčiams atsparių obelų žiediniai pumpurai gali ištverti iki   35-40 °C šalčius. Kelioms dienoms stipriau atšilus orams, sumažėja atsparumas šalčiui, o stipriau palengva šąlant – padidėja. Obelų mediena gali ištverti net iki -37 °C šalčius, o šaknys – tik iki -15 °C. Pirmiausia nukenčia smulkiosios paviršinės šaknys. Labiau šaknys nukenčia poringame lengvame grunte, negu molingame. Sniegas yra geriausia augalų apsauga nuo šalčio, todėl didžiausia tikimybė pašalti šaknims kuomet šąla be sniego. Po gausaus derliaus metų vaismedžiai šalčiui gerokai jautresni. Vasarinės obelys atsparesnės šalčiui už žiemines. Skaityti daugiau »

12OCT12_ling_aquea_0024Mes taip pripratome prie dalies sodinukų nunykimo ar keleto metų neaugimo po pasodinimo, kad tai jau tapo norma. Ar galima ant ko nors kito pykti, jei patys neskiriame vyšnios nuo obels?! Jei nežinome, ką perkame, tai kam pardavėjui žinoti, ką parduoda?! Dabar apsilankius mugėje, matau, kad kas antras prekaiujantis yra tik pardavėjas, o ne sodininkas ir informacijos apie prekes iš jo daug tikėtis neverta. Pagrindinis pardavėjo sąžiningumo garantas – išmanantis pirkėjas. Į klausimą „Ar turite „Auksį?“ neigiamai gali atsakyti tik sąžiningas kvailys. Tokių prekyboje nykstamai mažėja.

Eidami į prekyvietę, paklauskime savęs: kodėl kai kurie sodinukai kainuoja dvigubai brangiau; kodėl vieni parduodami vienmečiai, o kiti trimečiai; kaip turi atrodyti kokybiškas sodinukas? Iškėlę sau tokius klausimus, galime ieškoti atsakymų į juos, o apsipirkę – gero rezultato. Skaityti daugiau »

sodasKiek ir ko sodinti? Kur sodinti? Ko dėti į duobę? Ar reikia genėti? Kuo tręšti? Ar nenušals?

Tokius ir dar daug kitokių klausimų daugelis užduoda sau kai nusprendžia sodinti sodą sau. Tai nėra toks jau paprastas procesas, jeigu šeima nori pilnai patenkinti savo vaisių ir uogų poreikį. Pabandysiu priminti didžiausias problemas bei apžvelgti svarbiausius klausimus, o svarbiausia – sudėlioti juo eilės tvarka, t.y. taip, kaip turėtume juos spręsti, jeigu norime iš pirmo karto įsiveisti gerą sodą.

Dažniausiai, priėmę sprendimą įsiveisti sodą, daugelis praleidžia svarbiausius pirmuosius žingsnius ir darbus ir sodą „projektuoja“ turguje ar mugėje prie sodinukų prekeivio, kuris labai „skaniai“ apibūdino keletą veislių. Sodo projektas turėtų gimti kambaryje prie stalo su pieštuku arba lauke, kuriame kažkada bus sodas. Tačiau ir tai yra jau antras žingsnis… Skaityti daugiau »

nugrauzta zuikio

Pusiau žemaūgių ir žemaūgių vaismedžių apatinės šakos auga 0,6-0,7 m nuo žemės ir yra horizontalios. Apsaugoti tokį sodą nuo kiškių, stirnų ir kitų žvėrių, kurie graužia žievę ar kitaip žaloja vaismedžius, galima tik juos aptvėrus. Lietuvoje pasitaiko sniegingų žiemų arba kai kuriose sodo vietose supustoma daug sniego, todėl tvora turi būti ne žemesnė kaip 2 m aukščio, o tvoros tinklas apie 20 cm įkasamas į žeme, arba iš abiejų pusių apariamas, kad kiškiai į sodą nepatektų pro apačią.tvora Esant per žemai tvorai, zuikiai gali patekti per tvoros viršų, nes jie vaikšto sniego paviršiumi. Aptvėrus vielos tinklu ar kitokia apsauga tik kamienus, gali nukentėti šakos, ypač, jei vainikas žemesnis.
Kiekvieną rudenį tvora apžiūrima, užtaisomos skylės, užkasamos apačioje lapių ar šunų padarytos landos. Nors sodo tvora kiekvieną rudenį remontuojama, žiemą būtina bent kartą per savaitę arba po didesnių pūgų apžiūrėti, ar žemesnėse vietose nepripustyta, ar nėra naujų skylių, ar neatidaryti vartai.

 

Skaityti daugiau »

Dauguma ligų ir kenkėjų žiemos šalčius ištveria dėka mūsų aplaidumo ar tingėjimo. Lapai ir supuvę vaisiai ant žemės ar medžio – geriausia vieta žiemoti ligų sukėlėjams bei kenkėjams, kurie pradeda savo „darbą“ pavasarį jau tuomet, kai mes dar net nesiruošiame pirmajam vizitui į sodą.

lelikerudysNuo pavasario iki derliaus nuėmimo kai kurie sodininkai įvairiais būdais kovoja su ligomis ir kenkėjais, siekdami užauginti kuo geresnius vaisius ir uogas, tačiau vos tik nusiima derlių, apie augalus ir jiems likusias problemas pamiršta manydami, kad pavasari vyks viskas iš pradžių – ligos ir kenkėjai vėl atskris iš kažkur su paukščiais ar vėju. Deja, viskas yra arčiau nei manote – po kojomis. Ligos ir kenkėjai neišskrenda rudenį su paukščiais ir negrįžta atgal, o lieka žiemoti ten, kur yra. Skaityti daugiau »

Slyvos – mėgiami vaismedžiai soduose. Jų vaisiai skanūs, gražūs, įvairiai perdirbami namų sąlygomis, daugelio veislių medeliai auga neaukšti, todėl juos nesudėtinga genėti, purkšti nuo ligų, kenkėjų, nuskinti derlių. Tačiau būtina nepamiršti ir slyvų trūkumų. Vienas iš jų – nepakankamas atsparumas mūsų žiemų šalčiams.

Slyvos nėra pakankamai atsparios šalčiams. Per šalčiausias Lietuvos žiemas labiausiai iš sodo medžių nukentėjo būtent jos. Iš platinamų vertingesnių veislių šaltoms žiemoms neatsparios ‘Ema Leperman’, ‘Ana Spėt’, ‘Paprastoji vengrinė’, ‘Rausvė’, ‘Ontariją’. Vidutiniškai atsparios mūsų žiemų šalčiams yra ‘Edinburginė’, ‘Stenli’, ‘Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’.
Atsparių veislių labai mažai. Keletas iš tokių – ‘Skoroplodnoja’, ‘Kometa’ ‘Aleksona’, ‘Gynė’, ‘Kauno vengrinė’.
Medelynuose ar mugėse pirkdami slyvų sodinukus, savo sodui rinkitės ištvermingesnes veisles. Iš neištvermingųjų veislių grupės pirkite tik labai vertingas pagal kitus faktorius (‘Uleno renklodė’, ‘Ana Spėt’, ‘Ema Leperman’, ‘Rausvė’, ‘Paprastoji vengrinė’). Sode jų turėtų būti tik 1-2 medeliai arba įskiepiai į atsparias veisles. Rytiniuose Lietuvos rajonuose tokių veislių nepatariama sodinti. Čia reikėtų auginti mažai vidutinio atsparumo slyvų veislių (‘Stenli’, Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’). Lepesnius šalčiui medelius stenkitės sodinti užuovėjose, prie pastatų, ant kalvų. Savarankiškai skiepijant, galima užsiauginti „šeimos slyvų“. Paskiepijus į atsparią šalčiui veislės kamieną keletą veislių, galime išvengti viso medelio sunykimo – blogiausiu atveju nušaltų viena ar dvi šakos (veslės). Skaityti daugiau »

Šeivamedis yra tikrai įdomus augalas: ir savo savybėmis, ir žmogaus suteiktomis prasmėmis. Tai – medelis ar greičiau krūmokšnis, priklausantis sausmedžių šeimai. Ypatingas jo lapų ir net pumpurų kvapas gina sodą nuo visokių kenkėjų. Šeimininkės trintų šeivamedžio lapų padėdavo ten, kur veisdavosi tarakonai ar blakės. Sakoma, kad svaigus augalo kvapas atbaido net peles ir kurmius, o žiedus mielai lanko bitės.

Prinokusios uogos yra valgomos ir netgi turi vaistinių medžiagų. Jų sultimis gydomi virškinamoio trakto sutrikimai. Jos turi bakterijas naikinančių savybių. Ant šeivamedžio niekada netupia musės, todėl dažnai medeliai būdavo sodinami prie mėšlidės ar atliekų duobės.
Juodauogiai šeivamedžiai – vieni seniausiai vartojamų vaistinių augalų. Liaudies medicinoje buvo naudojamos visos juodauogių šeivamedžių dalys, o šiuolaikinėje dažniausiai – žiedai.
Žaliavos ruošimo laikas. Žiedynai skinami žydėjimo metu (gegužės pabaigoje—birželio pradžioje), vaisiai – rugpjūtį-rugsėjį.
Žaliavos ruošimas ir laikymas. Šeivamedžių žiedynai skinami visiškai išsiskleidę, be žiedkočių. Džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Išdžiuvę žiedynai turi būti gelsvai baltos spalvos, silpno specifinio aromato, salstelėjusio skonio, gleivingi. Žaliava tinka varoti iki 3 metų.
Šeivamedžių vaisiai iš pradžių apvytinami, po to baigiami džiovinti 70-80°C temperatūroje.
Arbata. Imuninei sistemai stiprinti vartojama po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną 15 min. prieš valgį. Nevartoti sergant inkstų akmenlige, sumažėjus leukocitų kiekiui kraujyje.

PAIEŠKA TINKLAPYJE
Apklausa

Kaip saugote jaunus medelius nuo graužikų?

Rodyti rezultatus

Loading ... Loading ...
Prisijungti

four − 1 =

Draugai