Šilauogių genėjimas

Pasodintas šilauoges nebūtina pakirpti. Sodinant šilauogių sodinukus, reikia nu­skabyti žiedinius pumpurus, kad visos maisto medžiagos būtų skirtos naujų stiebų ir šakų augimui, taip pat ir sekančiais metais patartina augalams neleisti žydėti.

Jauni uogakrūmiai paprastai negenimi, tačiau, jeigu norime paskatinti geriau augti naujus ūglius metus turime sumažinti lapų. Tokiu atveju pirmuosius 3-4 metus iškerpame ploniausias, žemiausiai esančias šakeles, o paliekame tik kelis pačius tvirčiausius ūglius.

Tik po penkerių augimo metų galima pirmą kartą rimtai genėti. Kad ūgliai būtų tvirti, reikia dalį jų pašalinti. Paliekant šakoje tvirčiausius, nelinkstančius į vidų ir nesikryžiuojančius tarpusavyje ūglius. Po septintų augimo metų reikia pakartoti apra­šytą pašviesinimą, taip pat pašalinti senas šakas, kurios iki šio laiko duoda mažiausiai derliaus. Nugenėtų krūmų derlius sumažėja, bet po 2 metų būna didesnis.

Reguliarus genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuo­latinį geros kokybės uogų derlių. Lietuvoje šilauoges reikėtų genėti anksti pavasarį, kovo mėn.

Genint žiemą, vaiskrūmiai gali labiau nukentėti nuo šalčio. Nugenėti augalai tais pačiais metais išaugina daugiau ūglių, mažiau serga. Genint vėlyvą pavasarį, prasidėjus vegetacijai, uogakrūmiai nusilpsta, nes kartu su genimomis šakomis praranda maisto medžiagas. Genėjimas vasarą, nuėmus uogų derlių, arba rudenį neigiamai veikia žiedi­nių pumpurų vystymąsi ir silpnina krūmo atsparumą žiemai. Sužalotas, ligotas, nudžiū­vusias šakas būtina pašalinti bet kuriuo metų laiku. Genėti reikia saulėtu ir sausu oru.

Negenimi vaiskrūmiai sutankėja, gerokai suprastėja uogų kokybė. Nugenėtos ši­lauoges žydi truputį vėliau, todėl vėlyvosios pavasario šalnos nesuspėja nušaldyti žie­dų. Šilauogių veisles rekomenduojama suskirstyti į grupes, pagal kurias reguliuoja­mas genėjimas.

1   grupė – į plotį besiplečiančios atviro augumo veislės: ‘Patriot’, ‘Weymouth’, ‘Coville’, ‘Berkeley’. Genima išorinė krūmo dalis.

2   grupė – daugiausia statmenus stiebus formuojančios veislės: ‘Bluecrop’, ‘Blueray’, ‘Collins’, ‘Darrow’, ‘Jersey’. Šių veislių krūmai linkę sutankėti, todėl daugiau­sia išpjaunami seni centre išaugę stiebai.

3   grupė – stipraus augumo veislės: ‘Earlyblue’, ‘Herbert’. Jos dera gerai, kai ge­nint paliekami jaunesni ūgliai.

4   grupė – silpno augumo veislės: ‘Bluetta’. Šioms veislėms būdinga tai, kad krūmai suformuoja daug trumpų ir silpnų ūglių, todėl sumažėja jų produktyvumas. Ge­nint tokio tipo veisles, šalinami daugiausia ploni (mažesnio negu 3 mm diametro ir trumpesni negu 15 cm ilgio) ūgliai.

Genint pirmiausia pašalinamos smulkios ir horizontalios iš krūmo pagrindo išau­gusios šakos, kurios trukdo priežiūros darbams. Taip pat būtina nukarpyti apdžiūvu­sias, ligotas šakas. Reguliuojamas ir pagrindinių stiebų skaičius. Amerikiečių moksli­ninkai siūlo krūmą formuoti taip, kad jame būtų po 2-3 vienamečius, dvimečius, tri­mečius ir keturmečius stiebus. Vyresni stiebai išpjaunami. Taip pat reikia pašalinti dalį generatyvinių ūglių ant gausiai derančių stiebų. Ant vieno derančio ūglio palieka­mi 3-5 stiprūs generatyviniai pumpurai. Gerai ir taisyklingai nugenėta plantacija bus sveika, gerai auganti ir produktyvi ilgus metus. Rūpestingai nugenėti rankomis vieną hektarą reikia 100 darbo valandų. 15 ir daugiau metų sulaukę krūmai atjauninami, stipriai apipjaustomi jų stiebai (paliekami 30 cm ilgio). Nugenėtų šakų negalima nau­doti kaip mulčiavimo medžiagos, jos išvežamos už plantacijos ribų ir sunaikinamos.

Parašykite komentarą