Obelų ir kriaušių apsauga nuo kenkėjų

Visas apsaugos priemones nuo kenkėjų obelų ir kriaušių soduose galima suskirstyti į profilaktines ir naikinamąsias. Profilaktinėms priemonėms galima priskirti vaismedžių purškimą 5 % karbamido tirpalu. Paprastai tai atliekama rudenį, nukritus lapams arba anksti pavasarį prieš pumpurų brinkimą taip, kad sudrėktų tiek kamienų, tiek šakų žievė. Vienam hektarui sodo, priklausomai nuo vaismedžių dydžio, skiriama nuo 50 iki 70 kg karbamido. Labai svarbus vaidmuo, saugant vaismedžius nuo kenkėjų, tenka taip vadinamai „sodo higienai“: tinkamam vaismedžių lajos formavimui, nukritusių lapų, vaisių, sausų šakų bei žievės atplaišų šalinimui, reguliariam šienavimui ar dirvos purenimui, tinkamam vaismedžių tręšimui bei retinimui. Tinkamai ir laiku atlikus šiuos darbus, vaismedžiai būna atsparesni kenkėjams, mažėja slėptuvių, kur kenkėjai galėtų praleisti ramybės būseną, gerėja naikinamųjų apsaugos priemonių efektyvumas. Insekticidai obelų ir kriaušių soduose nuo kenkėjų paprastai naudojami 3 kartus: žaliojo kūgio, žiedpumpurių rausvėjimo ir vainiklapių kritimo tarpsniuose, nors nuo kai kurių kenkėjų, tokių kaip obelinės ūgliakandės, jie naudojami ir vėliau.
Cheminių produktų naudojimo schema  obelų ir kriaušių apsaugai nuo kenkėjų pateikiama paveiksle, kur rodyklėmis yra nurodoma kokiais pesticidais kokiu fenologiniu tarpsniu  yra naikinami skirtingi kenkėjai.

 

 

Parašykite komentarą