Obelų kordonas

Obelų kordonas

Prieš penkerius metus, įsigijęs soda, sumaniau suformuoti kažką neįprastą ir traukiantį akį iš įprastų sėklavaisių. Paprastos nykštukinio poskiepio, ar koloninės obelaitės jau nelabai ką stebina. O man reikėjo būtent to, kas yra neįprasta, ko nėra pas kaimynus. Apie palmetes, kordonus ir panašias tradicines vaismedžių plokščiąsias formas buvau nemažai skaitęs, tačiau man reikėjo kažko išskirtinio. Šiuose eskizuose matote tradicines palmečių formas. Paprasčiausiai formuojamos tokios, kurių pagrindiniai kamienai auginami vertikaliai ar nedideliu kampu pasvirusios (žr. Pav.).

Svarbiausia – idėja

Po ilgų svarstymų, eskizavimų ir konsultacijų, nusprendžiau… ir pradėjau „kurti“. Taip, tai ne tradicinė sodininkystė , o „sodo menas“, reikalaujantis daug ir nuolatinės priežiūros. Šia penkiamete patirtimi ir noriu pasidalinti su Jumis.

Idėjos „vinis“ buvo tikslas užauginti vieną gyvą organizmą su įvairiais vaisiais ir aštuoniomis šaknimis. Medžiai turėjo tarpusavyje „suaugti“, tiksliau – būti keliose vietose suskiepyti (žr. Pav.). Tokiu būdu jie gautų maitinimą iš aštuonių šaknynų ir paskirstytų po visą kordoną. Ši simbiozė padėtų medžiams auginti vaisius vienas kitam. Vėliau pastebėjau, kad tai naudinga, kadangi skirtingos veislės kiekvienais metais sukrauna šiek tiek skirtingą skaičių žiedų. Vegetatyvinių ūglių, o kartu ir lapų norisi laikyti kuo mažiau, todėl vaisius užauginti šiek tiek padeda kaimynai (gretimi medžiai).

Vietos parinkimas

Sumanymą pradėjau įgyvendinti nuo vietos parinkimo. Rytinė namo pusė, pro kurią eina pagrindinis praėjimas į kiemą, idealiai tiko. Kordonui reikia tvirtos atramos visam jo augimo laikotarpiui. Įbetonuoti metaliniai vamzdžiai, o tarp jų įtemptos PVC dengtos vielos suformavo špalerius (špaleriai – medinės ar kt. atramos augalams (paprastai lianoms)), kurių bendras ilgis – 10 m.

Vaismedžių parinkimas

Šiame atstume susodinau aštuonias žieminių veislių obelaites M26 poskiepiais. Sąmoningai buvo pasirinktos penkios žieminės veislės su išvaizdžiais vaisiais. Tikslas – kad gražūs vaisiai kuo ilgiau puoštų kordoną, o skirtingos veislės vienoje gyvatvorėje suteikia dar daugiau įdomumo. Tačiau ne vien tai… Skirtingos veislės skiriasi ne tiktai vaisių išvaizda, skoniu ir nokimo laiku. Labai skirtingai auga ir patys medžiai. Skirtingas augumas, polinkis šakotis, auginti vaisines šakutes, krauti žiedus ir pan. šiek tiek apsunkina kordono priežiūrą, kadangi tuos pačius darbus, dažnai reikia atlikti skirtingu laiku ir netgi technologiškai skirtingai.

Pirminis kordono formavimas

Vienmetes obelaites teko vos pasodinus nukirpti, kadangi man buvo reikalingas ne vienas, o du kamienai, augantys į priešingas puses. Vos po keliolikos dienų prasikalė pirmieji ūgliai iš miegančių vegetatyvinių pumpurų. Pasirinktus du stipriausius pririšant nukreipiau horizontaliai špalerių viela, o kitus išlaužiau. Jau po pirmų augimo metų metūgliai pasiekė vienas kitą ir buvo „pasiruošę susijungti“. Kitą pavasarį juos suskiepijau tarpusavyje. Dar kitą pavasarį mano kūrinys pradėjo panašėti į kordoną.

Augimo ir derėjimo pusiausvyra

Nors vaisiai ir nebuvo pagrindiniu šio kūrinio tikslu, tačiau gausus derlius jį taip pat puošia ir daro išskirtiniu, traukia dėmesį. Kaip ir minėjau, norėjosi auginti kuo mažiau medienos ir lapų tam, kad kuo geriau matytųsi idėja ir šis kūrinys neatrodytų krūmu ar kažkokiu neprižiūrimu šabakštynu. O metūglius pirmaisiais metais medeliai augino ypatingai gausiai, kadangi derlius nebuvo gausus, o šakos stipriai karpomos. Taip, derėjimo ir augimo pusiausvyra čia buvo pažeista. Tačiau mano tikslas yra, kad medeliai kuo greičiau pasiektų viršutinį ketvirtą špalerių aukštą.

Šakų augimą reikia nuolat stabdyti pinciruojant. Tai daroma iki rugsėjo (kai kurias veisles iki rugsėjo galo) tam, kad medžiai sukrautų daugiau žiedų kitiems metams, kad sparčiau augintų viršūnę ir kad būtų palaikoma graži kordono forma. Vertikaliai augantys metūgliai nuskabomi vos tik prasikala, arba pinciruojami aukščiau. Po to jie auga į šonus. Pinciruojant, taip pat padidėja tikimybė metūglio virsmui į vaisinę šakutę.

Priežiūra vėlesniais metais. Bendrieji genėjimo principai.

Kordonui pilnai užaugus, planuojama kordoną purkšti Regaliu, dėl kurio vaismedžiai silpniau auga, veiksmingiau vykdo fotosintezę, todėl, galima sakyti, tą patį derlių augina esant mažesniam lapų skaičiui. Užaugus kordonui ir jį purškiant Regaliu, genima bus dar intensyviau. Pagrindiniai naudojami genėjimo principai:

  • Intensyvus ir pastovus genėjimas išlaikant formą;
  • Vertikaliai arba mažu kampu pasvirusių šakų šalinimas;
  • Vegetatyvinių šakų šalinimas pavasari, paliekant tiktai vaisines;
  • Vėlyvas pavasarinis genėjimas (prieš pat žydėjimą) tikslu palikti kuo daugiau žiedų;
  • Ilgesnių kaip 20 cm. šoninių šakų trumpinimas, kad išliktų siaura plokščia forma, gaunanti ypač daug saulės;
  • Mažiau šakotis linkusių veislių „privertimas“ tai daryti.

Jeigu jau prasitariau apie prievartą, turėčiau pasakyti, kad be jos čia neapseisime, jeigu norime sukurti tobulą kordono formą su gausiu derliumi. Prievarta medžiui naudojama dviem tikslais:

–          priversti jį auginti šakas ten, kur mes norime ir taip, kaip mes norime;

–          priversti žydėti ir auginti vaisius ten kur norime.

Pirmuoju atveju mažiau linkusias šakotis veisles (mano atveju tai Rubin), kurios augina ilgus retus metūglius ir žiedus krauna jų galuose priverčiame šakotis pavasarinio genėjimo metu darant įpjovas virš miegančio vegetatyvinio pumpuro. Maistinės medžiagos teka požieviniu audiniu (brazdas), o sutikusios mūsų padarytą kliūtį, užsilaiko toje vietoje. Jos „pažadina“ miegantį vegetatyvinį pumpurą, kuris pradeda auginti ūklį.

Antruoju atveju, jeigu norime pražydinti pumpurą ar trumpą metūglį, darome įpjovą prieš jį. Ūglis ar pumpuras gauna mažiau maistinių medžiagų, nes jų srautas aplenkia padarytą įpjovą. Skurstantis (sužalotas, sergantis ar pan.) medis krauna žiedus ir augina vaisius, o ne ūglius (sulėtėjęs ūglių augimas – tai pirmas požymis, kad medis serga arba jam kažko trūksta). Taip pat elgiasi ir medžio dalis – ūglis ar pumpuras.

Jeigu norime pristabdyti augimą ir priversti daugiau krauti žiedų didesnę medžio dalį, galima naudoti žievės užveržimą viela ar žiedavimą (apipjaunama žievė iš dviejų pusių, paliekant tik mažus tiltelius maistinėms medžiagoms tekėti).

Priežiūros priemonės

Kordono formavimui nereikia jokių sudėtingų įrankių ar medžiagų. Visi formavimo darbai atliekami naudojant aštrius peilius, sekatorių, sodo tepalą, pagalbines karteles ir virvutes ar plastikines sąvaržas. Kiekvieną pavasarį nepamirškime pakeisti sąvaržų ar virvučių, nes jos gali įaugti į medieną.

Tikiuosi, kad šie patarimai padės ir Jums iš vaismedžių sukurti ką nors neįprasto.

2014 metų pavasario ir rudens nuotraukos:

IMG_7734 IMG_7737 IMG_0254 IMG_0255

O čia beveik visas derlius nuo kordono 2014 rudenį. Svarbiausia – visi vaisiai ypač kokybiški – sunokę saulėje ir dideli, nebuvo nei vieno mažo, rauplėto ar deformuoto. Visus galima dėti į parodos stendą.

IMG_0286

2016 metų pavasaris ir vasara

IMG_0831IMG_0846

Dar keletas nuotraukų iš kitų sodybų…

 

Parašykite komentarą