Spygliuočių skiepijimas

Dekoratyvinius spygliuočius galima skiepyti įvairiai: pleištu į plyšį ūglio viršūnėje arba tarp šakų, priglaudžiant šerdį prie brazdo arba brazdą prie brazdo ir kt. Visai nesunku priglaudžiant šerdį prie brazdo. Prigyja iki 90-100 proc. skiepų. Šitaip paskiepijus, ga­lima užsiauginti įvairių rūšių bei formų medelių ir krūmų -svyruoklinių, rutuliškų, gėltonšakių ir kt.

Geriausia skiepyti pavasarį sumedėjusiu ūgliu, bet galima ir vasarą pusiau sumedėjusią šakele.

Pavasariniam skiepijimui skiepūgliai ruošiami vasario mėn. Imami paskutiniųjų vie­nerių metų gerai išaugę, ne trumpesni kaip 8-10 cm ilgio ūgliai. Jie surišami į ryšulėlius

po keliolika ar keliasdešimt. Kambliai arba visas ryšulėlis apvyniojamas drėgna vata ar skudurėliu, dedama į polietile­no maišelį ir gerai surišama. Iki pavasario ūgliai laikomi šaldytuve prie šaldymo kameros. Jeigu nėra tokių sąlygų, galima taikyti pačių įrengtoje ledainėje arba po sniegu.

Skiepijama šiltą pavasario dieną, kol poskiepio pumpurai dar neišsprogę. Tinkamiausias laikas – balandžio pabaiga, ge­gužės pirmasis dešimtadienis. Geriausia, kai nelyja. Kai po­skiepiai laikomi šiltnamyje, ga­lima skiepyti vasario-kovo mėn.

Įskiepis atpjaunamas skie­pijimo metu. Pirmiausia ašt­riu peiliu arba žirklėmis nu­karpomi skiepūglio spygliai, paliekama keletas ar kelioli­ka tik ūglio viršūnėje. Nu­pjaunami ir šoniniai pumpu­rai. Taip sutvarkoma ir po­skiepio viršūnėlė. Nuvaloma apie 10 cm ilgio jos atkarpa. Skiepūglis nuožulniai įpjau­namas iki Šerdies, 1-2 cm žemiau viršūnės pumpuro. Paskui pjaunama išilgai per šerdį. Pjūvis baigiamas taip pat nuožulniai. Jis turi būti apie 4-6 cm ilgio. Plonų įskie­pių pjūvis gali būti apie 3 cm. o storų – iki 8 cm.

Tokie pjūviai daromi ir po­skiepio viršūnėlėje be spyglių, tačiau jame įpjaunama tik iki brazdo. Stengiamasi nesužeis­ti medienos ir nepalikti žievės liekanų. Peilis turi būti labai aštrus, nuvalytas spiritu ar ki­tu skysčiu, kad neliktų sakų. Skiepyti galima ir skutimosi peiliuku.

Geriausia, kai pjūvis padaromas iš karto, kai nereikia taisyti įskiepio ar poskiepio pjūvio plokštumos. Žaizdelių negalima liesti pirštais.

Įskiepis nedelsiant priglau­džiamas prie“poskiep1o ir aprišamas. Ypač svarbu, kad su­taptų įskiepio ir poskiepio apačia, nes ji pirmiausia su­auga.

Aprišti geriausia 0,5-0,8 cm pločio tamprios polichlorvinilinės plėvelės juostele, kuri, skiepui augant ir storėjam, pa­mažu tempiasi ir jo labai neužveržia. Aprišama standžiai. Juostelė turi uždengti visą žaiz­dą, tada įskiepis greičiau ir stipriau suauga su poskiepiu.

Vasarą; kad raištelis neverž­tų ir skiepai nenudžiūtų, 1-2 kartus perrišama. Raištelis nui­mamas, kai įskiepis su poskie­piu stipriai suauga. Jeigu, nu­ėmus raištelį, įskiepis atsikno­ja, skiepas vėl aprišamas. Kar­tais raištelis paliekamas per žiemą.

Įskiepiui pradėjus augti, nu­pjaunama poskiepio viršūnė ir dalis šakų. Jos genimos po truputį, kad augtų ir stiprėtų įskiepio šakelės. Kai poskiepis senesnis ir labai šakotas, jo šakeles galima karpyti 3-5 me­tus ir ilgiau.

Pirmiausia reikia nukarpyti poskiepio viršūnės pumpurus, o kambliuką galima palikti, kol sutvirtės gležnas įskiepis. Ant jo netūps paukščiai ir ne­nulauš.

Eglaičių, pušaičių, kėniukų, maumedukų, pocūgaičių poskiepiai turi būti ne jaunesni kaip 3 metų, su vešlia, sveika viršūnėle. Norint užsiauginti svyruoklį arba rutulišką me­delį reikia imti 5-10 metų poskiepį. Pavyzdžiui, svyruok-linės eglės šakelė turi būti skiepijama į 1,5-2 m, o rutu­liškos – į 0,8-1 m aukščio eglaitės viršūnę. Pageidautina, kad vienodos formos medeliai būtų auginami ir vienodo aukš­čio. Iš tokių medelių galima sukurti puošnias kompozici­jas, vienodo aukščio rutuliškų arba svyruoklinių medelių ei­les, alėjas.

Į medelį galima įskiepyti tos pačios genties bet kurios rūšies ir formos medelių Šake­lę. Ypač jeigu skiepijami me­deliai panašaus augumo. Pa­vyzdžiui, į paprastosios pušies medelį galima įskiepyti juodosios, balkoninės, sibirinės ir kitų rūšių pušų šakeles. Ven­giama skiepyti skirtingos gen­ties medelius.

Spygliuočių skiepijimas:

A – įskiepis iš priekio, B – iš šono, C – paruoštas poskiepis, D – įskiepis, pri­glaustas prie poskiepio, E – aprištas įskiepis.

Parašykite komentarą