Vynmedžių tręšimas

Prieš uždengiant vynmedžius žiemai, aplink jį dirva perkasama 30 cm gyliu, patręšiama, išrenkamos piktžolių šaknys. Dirva nesuspaudžiama. Rudenį perkasta dirva sukaupia daugiau drėgmės, o pavasarį purenama vėliau kad ne taip greitai išdžiūtų, gautų daugiau oro.

Daugiausiai medžiagų vynmedžiams reikia, kai skleidžiasi pumpurai, 2-3 savaites po žydėjimo ir prieš sunokstant uogoms. Įvai­riais vegetacijos periodais skirtingų mineralinių elementų reikia nevieno­dai. Skleidžiantis pumpurams reikia daugiau azoto, žydėjimo ir uogų augimo metu – fosforo, uogoms nokstant – kalio.

Trąšų ar elementų perteklius kenkia augalams. Geriau­sia dirvos mėginius ištirti laboratorijoje, bet ne kiekvie­nas tai gali padaryti. Rudenį ar ankstyvą pavasarį į 40-50 cm atstumu nuo krūmo iškastą 35 cm gylio griovelį. Vienam krūmui įterpti 700 g perpuvusio mėšlo. 100-200 g fosforo, 50-100 g azoto trąšų. Kas 2-3 metai į kvadratinį metrą reikėtų įterpti 5-7 kg mėšlo, 30-50 g fosforo ir 40-45 g kalio trąšų.

Vegetacijos metu efektyviau tręšti skystomis trąšomis. Pirmą kartą tręšiama 10-14 dienų prieš žydėjimą, antrą kartą – po žydėjimo, trečią – prieš vynuogėms sunok­stant. Vienam krūmui sunaudojama 6-10 1 skystų trąšų. Jas geriausiai supilti į griovelius, iškastus aplink kamieną. Pirmus du kartus 10 1 vandens ištirpinama 25 g superfosfato, 15 g amonio sulfato, 0 trečią kartą vietoje azoto trąšų dedama 30 g kalio chlorido. Pirmus du kartus galima tręšti perrūgusiu karvių ar paukščių mėšlu (raugintas karvių mėšlas skiedžiamas 4-5, o paukščių – 6-7 kartus. Trečią kartą tręšiama per pusę mažesne doze, į 10 l  pridedama 50 g medžio pelenų. Patręšti krūmai palaistomi.

Parašykite komentarą