Sraigės

Daugiausia sraigių apsigyvena drėgnose, vėsiose piktžolėtose vietose. Maisto atžvilgiu  sraigės ir šliužai neišrankūs – ėda sultingus augalus, žolę, uoga, žiedus, lapus. Sraigės ir šliužai kiaušinėlius deda dirvoje po 10-30 vienoje vietoje. Iš jų per mėnesį išsirita jaunikliai. Sraigės juda negreitai, tačiau gali užkopti į kelių metrų aukštį.Cheminių apsaugos priemonių nuo šliužų ir sraigių Lietuvoje registruotų nėra. Parduotuvėse galima rasti tik biologinių produktų, atbaidančių jas. Norėdami augalus apsaugoti nuo sraigių bei šliužų, purenkite dirvą, naikinkite piktžoles, prieš naktį nesudrėkinkite dirvos paviršiaus, rinkite. Kadangi sraigių pilveliai minkšti, apibėrus augalus superfosfatu, rupiu smėliu, sumaišytu su vario sulfatu ar cementu, sraigės, susižeidžia ir žūsta. Sraigės mėgsta slėptis nuo karščio po drėgnais skudurais,  plėvelėmis, sausą dieną belieka jas iš ten surinkti. Dali šliužų sunaikina rupūžės, ežiai. Sraigės labai mėgsta jurginus, serenčius, todėl vėlų vakarą arba ankstų rytą didelę dalį galima nuo jų nurinkti.
Daug kas sraiges traiško ir jomis tręšia dekoratyvinius augalus, taip aprūpindami augalus organinėmis trąšomis.

Geriausias sraigių žalos mažinimo būdas – priviliojimas į gaudykles ir sunaikinimas. Tam panaudojamos medžiagos, jas pritraukiančios į vieną vietą. Sraiges ir šliužus vilioja alaus kvapas. Į indelį pripilkite alaus ir įkaskite jį j žemę taip, kad kraštas sutaptų su dirvos paviršiumi ir šliužai galėtų patekti į jį. Kadangi ir sraigės, ir jų kiaušinėliai žiemoja dirvoje, pavasarį svarbu  supurenti dirvą. Kadangi, sraigės mėgsta drėgmę – reikia stengtis mažinti dirvos drėgmę – laistyti tik prie pat augalų, jei įmanoma – ryte, o ne vakare, kad dirva dar spėtų apdžiūti. Norint išsaugoti retą augalą, galima sraigėms statyti tam tikras užtvaras: augalą žiedais kas 10-15 cm apibarstyti durpėmis ar spygliais, patepti geliu – vengdamos žalojančių medžiagų sraigės trauks ieškoti kitų takų arba, bandydamos įveikti užtvaras, žus.

Kai sraigių sode labai daug, jos graužia augalų lapus, sulenda į kopūstų gūžes, nugraužia, užteršia. Kad renkant iš kibiro neiššliaužiotų, įpilame šiek tiek vandens ir truputį indų ploviklio arba valgomosios druskos. Į tokį skystį sumestos sraigės greitai žūsta. Žuvusias sraiges verta kompostuoti, nes tai labai gausiai turinti mineralinių ir organinių medžiagų trąša.

1 Comment for “Sraigės”

says:

Tenka pripazinti jog tai tikrai vertos demesio eilutes o del to galiu pareiksti buvo idomu perskaityti. Butu puiku dar dazniau matyti tokiu straipsneliu…

Parašykite komentarą