Organinių trąšų kokybė ir panaudojimas

Tiems, kas augina gyvulius ir paukščius, svarbu tinkamai panaudoti sukauptą mėšlą. Tręšdami daržą ar sodą, aprūpiname reikiamomis maisto medžiagomis. Organinės trąšos bus naudingos tik tada, kai žinosime jų cheminę sudėtį, dirvožemio  savybes ir atsižvelgsime į augalų poreikius.

VIENOJE TONOJE MĖŠLO VIDUTINIŠKAI YRA:

Gyvulių, paukščių rūšis Tonoje mėšlo (kg) N:P2O5:K2O santykis
Azoto Fosforo Kalio
(N) (P2O5) (K20)
Galvijų 5,3 2,5 5,9 1 : 0,47 : 1.10
Kiaulių 7,6 4,9 4,8 1 : 0,64 : 0,63
Arklių 5,0 2,1 4,7 1 : 0,42 : 0,94
Srutos 2,8 1,4 3,5 1 :0.50: 1.2S
Vištų, kalakutų 20 10 5,9 1 : 0,56 : 0.39
Ančių, žąsų 8,4 4,9 3,2 1 : 0,58 : 0.38

Medžiagų kiekiai įvairiame mėšle yra skirtingi. Jie priklauso nuo gyvulių ar paukščių rūšies, jiems duodamų pašarų bei kraiko. Be to, ilgiau lauke laikomas mėšlas, ypač netvarkingai sukrautas, keičiasi – jo mažėja, lietus išplauna dali medžiagų.
Daugiausia azoto ir fosforo yra vištų, kalakutų mėšle, nes šie paukščiai lesinami koncentruotais pašarais. Tačiau jame mažiau kalio ir daug amoniakinio azoto. Didesnės paukščių mėšlo normos gali apdeginti augalus. Augalams jo reikia 5-10 kartų mažiau negu gyvulių mėšlo. Geriausiai į dirvą paukščių mėšlą įterpti iš rudens (30-50 kg/a).
Ančių, žąsų mėšlas skystesnis. Jeigu paukščiams duodama mažai koncentruotų lesalų, jo kokybė būna dar blogesnė. Iš gyvulinės kilmės mėšlo turtingiausias medžiagomis yra kiaulių, neturtingiausias – arklių mėšlas.
Pirmaisiais metais augalai panaudoja tik apie pusę mėšle esančių medžiagų, kitais metais – apie 25%. Dalis jų išplaunama iš dirvos arba lieka nepanaudota. Kuo lengvesnė dirva, tuo greičiau iš jos išplaunamos medžiagos. Daržo neverta tręšti iš rudens.

Dažnai žmonės nemėgsta mėšlo, kai kraikui naudotos pjuvenos. Jeigu dirva sunki, susmegusi, toks mėšlas pagerins jos struktūrą, sudarys geresnes sąlygas augalams augti. Medžiagų kiekiu jis beveik nesiskiria nuo mėšlo, kai kraikui naudoti šiaudai ar durpės.
Ne visi augalai mėgsta šviežią mėšlą. Juo galima tręšti kopūstus, moliūgus, pastarnokus, salierus, agurkus, krienus. Į vieną hektarą įterpiama 50-100 tonų mėšlo. Tikslias normas galima nustatyti, tik ištyrus žemės agrochemines savybes, įvertinant, kas bus auginama. Per didelis mėšlo kiekis derliaus nedidina. Be to, kasmet tręšiamuose plotuose gali susikaupti daug fosforo, dėl to derlius pradeda mažėti. Ypač blogai, kai šio elemento patenka į vandenį – jis skatina tvenkinių užžėlimą.
Srutos – labai greitai veikiančios trąšos. Didžiąją jų dalį sudaro azotas ir kalis, fosforo yra labai mažai. Praskiestomis srutomis naudinga laistyti daržoves bei silpnai augančius sodo augalus.
Mėšlas vertingas tuo, kad jame, be azoto, fosforo ir kalio, yra augalams reikalingų kitų mikroelementų. Mėšlas taip pat pagerina dirvos struktūrą.

 

Parašykite komentarą