Kodėl nedera slyvos?

Jeigu slyvos žydi, bet nedera, gali būti kelios priežastys: jos neapsidulkina, jas nuniokoja slyviniai pjūkleliai arba netinkamo rūgštingumo dirvožemis. Jeigu slyvos visai nežydi, priežasčių gali būti gerokai daugiau. Slyvoms netinka šlapia, supuolusi dirva. Slyvos negali būti sodinamos per giliai ar per sekliai. Sodinant kaulavaisius, reikia truputį užpilti žemėmis skiepijimo vietą, kad poskiepiai mažiau leistų atžalų. Slyvos labiau mėgsta šarminius dirvožemius, dėl netinkamo rūgštingumo gali užtrukti derėjimo pradžia. Sodinimo atstumai pasirenkami pagal sodo augalų genties, veislės, poskiepio ypatybes bei auginimo būdą. Obelys sėkliniu poskiepiu, kriaušės ir trešnės sodinamos kas 4-5 m, pusiau žemaūgės obelys – kas 3-4 m, žemaūgės – kas 1-2 m, vyšnios ir slyvos – kas 2-3 m, serbentai ir agrastai – kas 1-1,5 m., šilauogės – kas 0,8-1 m. Sodinimo atstumai koreguojami pagal konkrečias sodo sąlygas. Visuomet reikai pasidaryti sodo planą ir žinoti, kokių veislių vaismedžiai pasodinti.
Slyviniai pjūkleliai
Pjūkleliai – dažniausi ir vieni žalingiausi slyvų kenkėjai. Slyvinių pjūklelių lervos gelsvos ar žalsvos, su ruda galva, o geltonųjų -geltonos su rusva galva. Juodi, blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses suaugę vabzdžiai pradeda skraidyti prieš žydėjimą ir deda kiaušinius į žiedpumpurius. Baigiant žydėti slyvoms ritasi lervos. Išsiritusios lervos įsigraužia į slyvų užuomazgas ir graužia jų minkštimą bei kauliuką. Pažeistose užuomazgose matyti skylutės, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Nenaikinant, slyviniai pjūkleliai kenkia kasmet, bet labiausiai – kai labaiu drėgna ir šilta. Ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ar kai ilgai žydi.
Apsauga. Vaismedžiai purškiami (pvz. sisteminiu insekticidu Actara) žydėjimo pabaigoje, kai dauguma žiedlapių nukritę. Jeigu kenkėjų buvo labai daug ir ankstesniais metais, purškiama prieš pat žydėjimą (pvz. kontaktiniu insekticidu Decis Mega) ir po žydėjimo. Jeigu retinamos užuomazgos, kartu nuskinamos ir lervų pažeistos.

Parašykite komentarą