Sodiname avietyną

Avietė yra daugiametė, greitai pradeda derėti ir lengvai dauginama. Nuo seno pripažįstamos bei vertinamos vaistinės aviečių savybės. Avietės labai medingos.

Kaip pasisodinti avietyną? Kokių veislių avietes auginti? Pagrindinės aviečių savybės pagal svarbą yra  ištvermingumas žiemą ir atsparumas ligoms bei kenkėjams, derlingumas, uogų kokybė, skonis. Pasirenkant veislę, svarbu žinoti, kokiam tikslui bus skiriamos uogos – desertui, šaldyti ar spausti sultis, virti uogienes, džemus. Desertinės uogos turi būti gražios išvaizdos, stambios, vežamos nesusitrinti, atsparios kekeriniam puviniui. Šaldyti tinka kietos, nesubyrančios uogos. Sultims minkštos, gali būti ir smulkesnės, bet tamsesnės, o kompotams geriau kietos ir tamsios uogos.

Norint turėti šviežių uogų kuo ilgiau, paprastai sodinamos kelių skirtingo ankstyvumo avietės. Ankstyvosios avietės sunoksta birželio pabaigoje, vidutiniškai ankstyvos – apie liepos 8-10 d., vėlyvosios – apie liepos vidurį, o remontantinės avietės dera rudenį.

Norintieji anksčiau skanauti šviežių uogų gali pasisodinti ‘Meteor’ aviečių. Jos pradeda derėti birželio pabaigoje apie Jonines ar šiek tiek vėliau. Uogos vartojamos desertui ir perdirbamos. Jos vidutinio dvdžio (2-2,5 g), beveik apvalios, skaisčios rubino spalvos, malonaus skonio, aromatingos, minkštokos. Krūmai vidutinio aukščio (1,8 m), leidžia po 20-25 vnt./m atžalų. Šios avietės labai derlingos, šiltą rudenį šiek tiek dera ir vienamečių stiebų viršūnės. Ištvermingos žiemą, gana atsparios grybinėms ligoms bei kenkėjams.

Solnyško

Ankstyvos, gražios, skaisčiai raudonos, stambios, kūgio formos, puikaus saldžiarūgščio skonio, aromatingos avietės. Jos tinka desertui, kompotams, uogienėms. Krūmai vidutinio aukščio ar aukštesni, atžalų auga vidutiniškai. Tai gana derlingos ir ištvermingos žiemą avietės.

‘Husar’

Naujos, labai perspektyvios, ankstyvos avietės, sukurtos Rusijoje. Uogos patrauklios išvaizdos, sodrios rubino spalvos, stambios (3,5-4 g), pailgos, puikaus desertinio skonio, aromatingos, tinka toliau vežti. Dažniausiai vartojamos desertui, galima perdirbti. Kerai aukšti, statūs, mažai leidžia atžalų. Dera gausiai, ištvermingos žiemą, atsparios sausrai, pagrindinėms grybinėms ligoms, avietinėms erkinėms ir voratinklinėms erkėms.

‘Canby’

Vidutiniškai ankstyvos, tinkamos mechanizuotai skinti avietės, sukurtos JAV. Uogos gražios, stambios, ovalios, tamsiai raudonos, blizgančios, skanios, šiek tiek aromatingos, lengvai skinamos. Krūmai aukšti (2-2,5 m), glausti, leidžia nelabai daug atžalų, stiebai beveik nedygliuoti. Derlingos, ištvermingos žiemą, gana atsparios grybinėms ligoms avietės. Prastai auga tiek lengvose, sausose, tiek ir sunkiose, šlapiose dirvose.

‘Volnica’

Naujos, vidutiniškai ankstyvos avietės, sukurtos Rusijoje. Uogos ryškiai raudonos, stambios ir labai stambios (3,5-4,5 g), vienodo dydžio, kūgio formos, neblogo skonio, minkštos. Vartojamos šviežios, bet dažniausiai perdirbamos. Krūmai vidutinio aukščio, išsiskleidę, leidžia vidutiniškai atžalų. Išsiskiria gausiu derliumi, ištvermingos žiemą, gana atsparios grybinėms ligoms.

‘Norna

Labai derlingos, ištvermingos žiemą, gana atsparios ligoms bei kenkėjams, norvegiškos avietės. Uogos vidutiniškai stambios, beveik apvalios, ryškiai raudonos, skanios, nelabai tinka toliau vežti, greitai pernoksta ir suminkštėja. Krūmai augūs, aukšti, nemažai leidžia atžalų.

‘Willamette’ (JAV)

Šios avietės labiausiai paplitusios švelnesnio klimato šalyse, kur jų uogos dažniausiai šaldomos. Jos stambios, pailgos, tamsiai raudonos, aromatingos, skanios. Daugiausiai skirtos šaldyti ir perdirbti, tinka ir desertui. Krūmai labai išsiskleidę, jiems reikia atramų, leidžia vidutiniškai atžalų. Stiebai vidutinio storio, išlinkę, dygliuoti. Derlingos, tinka skinti mechanizuotai. Vidutiniškai ištvermingos žiemą, jautrokos stiebų grybinėms ligoms.

‘Beglianka’

Naujos, geltonuogės desertinės avietės. Uogos skanios, stambios (2,5-3 g), nelabai transportabilios. Krūmai augūs (1,7-2 m), šiek tiek išsiskleidę, leidžia nemažai atžalų. Stiebai tiesūs, beveik nedygliuoti, šviesiai rudi. Šios avietės ištvermingos žiemą, derlingos, gana atsparios grybinėms ligoms.

‘Balzam’

Vidutiniškai vėlyvos avietės. Uogos tinka kompotams, džemams ir šaldyti. Jos stambios, vienodo dydžio, geros išvaizdos, tamsiai avietinės, rūgščiasaldės, tinka skinti mechanizuotai. Krūmai neaukšti, glausti. Tai labai derlingos, ištvermingos žiemą, gana atsparios grybinėms ligoms bei kenkėjams avietės.

‘Peresvet’

Naujos, perspektyvios, vidutiniškai vėlyvos avietės. Uogos universalios paskirties, ypač tinka perdirbti ir šaldyti. Jos tamsiai raudonos, gana stambios (3-3,5 g), beveik apvalios, skanios, labai kietos, ilgai nepūva, jas lengva skinti. Krūmai neaukšti, statūs, glausti, stiebai tiesūs, tvirti, trumpais tarpubambliais. Tai derlingos, ištvermingos žiemą, gana atsparios grybinėms ligoms ir kenkėjams avietės.

‘Babje leto’

Remontantinių ‘Babje leto’ aviečių uogos vidutiniškai stambios, apvalios, raudonos, skanios, rūgščiasaldės, tinka toliau vežti. Jų stiebai neaukšti (1,2-1,4 m). Tai vidutiniškai derlingos avietės.

‘Polana’

polanaŠiuo metu perspektyviausios Lenkijoje sukurtos remontantinės ‘Polana’ avietės. Uogos stambios (pirmosios – apie 4 g), gražios, ryškiai raudonos, pailgos, rūgščiasaldės, vidutiniškai transportabilios, lengva skinti. Jos valgomos šviežios, tinka sultims. Krūmai neaukšti (apie 1, 2 m), glausti, dera gausiai, šviežios, tinka sultims.

Vieta ir dirva

Avietės mėgsta saulėtą, šiltą, šiek tiek perpučiamą, bet apsaugotą nuo stiprių vėjų vietą. Joms tinkamiausi vos vos nuolaidūs (iki 50°) pietvakarių ir vakarų šlaitai. Jeigu avietynas sodinamas lygumoje, joje neturėtų būti lomų ir daubų, nes avietėms kenkia net trumpai telkšantis vanduo. Žemumose ilgai tirpsta sniegas, telkšo šaltas vanduo, tvyro šaltas oras, todėl pavasarį gali nušalti remontantinių aviečių atžalos, o ankstyvos rudens šalnos sumažina derlių.

Tinkamiausi laidūs, purūs, drėgnoki, bet neįmirkę, humusingi, vidutiniškai sunkūs arba lengvi, šiek tiek rūgštelėje (pH 5, 5-6, 5) priemoliai. Avietės gerai auga ir drėgnuose priesmėliuose. Neverta jų sodinti sunkiose, supuolusiose ar labai lengvose smėlio dirvose. Gruntinis vanduo avietyne turi būti ne arčiau kaip 1-1, 5 m nuo dirvos paviršiaus.

Ploto ruošimas

Prieš sodinant avietyną, dirva gausiai patręšiama organinėmis trąšomis – 10-12 kg/kv. m, išberiama 50-80 g/kv. m paprastojo superfosfato bei 20-50 g/kv. m kalio sulfato. Avietėms ypač tinka kompleksinės trąšos, jų beriama po 30-50 g/kv. m.

Svarbu gerai išnaikinti piktžoles, ypač daugiametes (varpučius, usnis, kiaulpienes, dilgėles), nes avietyne jų beveik neįmanoma išravėti. Efektyviausiai augančias piktžoles naikina Raundapas arba MCPA Super mišinys. Avietės nesodinamos po bulvių, pomidorų, braškių, agurkų, cukinijų. Joms labai tinka vieta po ankštinių daržovių, salierų, svogūnų, česnakų, medetkų, serenčių.

Sodinimas

Avietes geriausiai sodinti rudenį, tada daugiau drėgmės, bet galima ir anksti pavasarį. Jos sodinamos eilėmis šiaurės-pietų kryptimi, paliekami 2,5-3 m (nedideliame sodelyje – 1,8-2 m) pločio tarpueilius, kas 0,3-0,5 m. Pasodintos avietės gausiai palaistomos, pamulčiuojamos durpėmis, stiebai nukerpami iki pat žemės.

avietynasPriežiūra

Avietes geriau auginti siauromis, 30-50 cm pločio juostomis, su atramomis. Eilėse kas 5 m įkasami apie 2 m aukščio (5 cm skersmens) stulpeliai, 0,6-0,7 m bei 1,2-1,3 m aukštyje ištempiama viena ar dviem eilėmis viela (3-4 mm) ir prie jos pririšami stiebai. Neturint vielos, vietoj jos galima ištempti virveles ar prikalti medines karteles. Prie stulpelių pritvirtinus po du 30-50 cm ilgio skersinukus ir ištempus per jų galus dvi poras lygiagrečių vielų, stiebų nereikia rišti, tik laisvai įsprausti. Vielos kas 1,5-2 m skersai sutvirtinamos viela ar virvele. Jeigu avietės auginamos atskirais krūmais, stiebai rišami prie viduryje įkalto kuolo.

Avietės leidžia daug atžalų, kurių perteklius mažina derlių. Nereikalingas atžalas 8-10 cm gylyje geriausia iškirsti aštriu kastuvu ar išrauti. Derėti paliekama po 12-15 stiprių stiebų metro ilgio juostoje. Kiti kartu su ligotais ar sužalotais iškarpomi pavasarį. Tada iki antrojo sveiko pumpuro patrumpinamos ir pašalusios stiebų viršūnės. Nuskynus uogas, derėjusieji stiebai nupjaunami iki pat žemės, jokių stuobrelių nepaliekama.

Remontantinės avietės genimos ne du kartus, o tik vieną kartą – vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Nupjovus arba tiesiog nušienavus visus stiebus, vienamečiai stiebai daug geriau ir anksčiau dera rudenį. Tada šviežių uogų būna nuo rugpjūčio pirmos pusės iki spalio pradžios ar net vidurio.

Avietyne bent kas antri metai būtina iškratyti 6-8 kg/kv. m mėšlo. Jaunos avietės tręšiamos tik azoto trąšomis – po 30-35 g/kv. m amonio salietros beriama 3-4 kartus: balandžio pradžioje, gegužės antroje pusėje ir birželio pradžioje. Derančioms avietėms išberiama po 20-25 g/kv. m amonio salietros: apie du trečdaliai šios normos – anksti pavasarį, o likusios – žydėjimo pradžioje. Remontantinėms avietėms salietros beriama trečdaliu daugiau. Rudenį išbarstoma po 15 g/kv. m, paprastojo superfosfato ir 20-25 g/kv. m kalio sulfato. Vertėtų bent kartą per vegetaciją patręšti arba nupurkšti lapus kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (geležimi, boru, cinku, manganu). Prasčiau augančias avietes pavasarį tinka tręšti raugintomis srutomis, skiestomis su vandeniu (1:3-4). Avietės labai jautrios drėgmės trūkumui, todėl sausu metu jas būtina laistyti, ypač mezgantis ir augant uogoms.

Avietės toje pačioje vietoje auginamos apie 8-10 metų.

Parašykite komentarą