Slyvos žiemą

Slyvos – mėgiami vaismedžiai soduose. Jų vaisiai skanūs, gražūs, įvairiai perdirbami namų sąlygomis, daugelio veislių medeliai auga neaukšti, todėl juos nesudėtinga genėti, purkšti nuo ligų, kenkėjų, nuskinti derlių. Tačiau būtina nepamiršti ir slyvų trūkumų. Vienas iš jų – nepakankamas atsparumas mūsų žiemų šalčiams.

Slyvos nėra pakankamai atsparios šalčiams. Per šalčiausias Lietuvos žiemas labiausiai iš sodo medžių nukentėjo būtent jos. Iš platinamų vertingesnių veislių šaltoms žiemoms neatsparios ‘Ema Leperman’, ‘Ana Spėt’, ‘Paprastoji vengrinė’, ‘Rausvė’, ‘Ontariją’. Vidutiniškai atsparios mūsų žiemų šalčiams yra ‘Edinburginė’, ‘Stenli’, ‘Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’.
Atsparių veislių labai mažai. Keletas iš tokių – ‘Skoroplodnoja’, ‘Kometa’ ‘Aleksona’, ‘Gynė’, ‘Kauno vengrinė’.
Medelynuose ar mugėse pirkdami slyvų sodinukus, savo sodui rinkitės ištvermingesnes veisles. Iš neištvermingųjų veislių grupės pirkite tik labai vertingas pagal kitus faktorius (‘Uleno renklodė’, ‘Ana Spėt’, ‘Ema Leperman’, ‘Rausvė’, ‘Paprastoji vengrinė’). Sode jų turėtų būti tik 1-2 medeliai arba įskiepiai į atsparias veisles. Rytiniuose Lietuvos rajonuose tokių veislių nepatariama sodinti. Čia reikėtų auginti mažai vidutinio atsparumo slyvų veislių (‘Stenli’, Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’). Lepesnius šalčiui medelius stenkitės sodinti užuovėjose, prie pastatų, ant kalvų. Savarankiškai skiepijant, galima užsiauginti „šeimos slyvų“. Paskiepijus į atsparią šalčiui veislės kamieną keletą veislių, galime išvengti viso medelio sunykimo – blogiausiu atveju nušaltų viena ar dvi šakos (veslės).Žiemą žiediniai slyvų pumpurai nukenčia, jei kelioms dienoms temperatūra nukrenta iki -24-30° C, o anksti pavasarį – po didesnio atšilimo, ypač kovo mėnesio viduryje ar vėliau, kai temperatūra nukrenta iki kelių ar keliolikos laipsnių šalčio.
Pumpurai pašąla įvairiai. Kartais nušąla visas pumpuras. Kartais nukenčia dalis žiedpumpurių. Tokiu atveju išauga tik 1-2 ar 3 žiedai. Dar nušąla piestelė ar jos dalis. Dėl to šių kaulavaisių derlius taip pat sumažėja, nes tokie žiedai neapsidulkina.

susalusios slyvos

Slyvos turi dar vieną trūkumą – jos trumpaamžės, lyginant su aukštaųgėmis obelimis ar kriaušėmis. Palankiausiomis sąlygomis vaismedžiai gerai dera 12-14 metų. Augios veislės (pvz. ‘Ažano vengrinė’, ‘Skoroplodnaja’, ‘Edinburginė’) dera 2-3 metais ilgiau. Slyvos, auginamos drėgnose dirvose apsieina be geresnės priežiūros. Lengvose dirvose vaismedžiai pradeda senti anksčiau – 10-12 augimo metais.
Kai vaismedžiai pradeda augti silpniau (išauga tik 3-5 cm ūgliai) arba visai nebeauga, pradeda stipriai skursti. Tuomet padidėja ir jautrumas šalčiams.

Jei vaismedžiai auga silpniau ar vaisiai smulkėja, būtina stipriau genėti. Stiprokai trumpinamos pagrindimų ir šalutinių šakų viršūnės – maždaug 40-60 cm. Ištįsusios medelio šakos ir viršūnė trumpinami stipriau. Tankius vainikus būtina paretinti, kad šakos nebūtų susipynusios. Po tokio pavasarinio genėjimo slyvos augs aktyviau, bus atsparesnes šalčiams, vaisiai subręs stambesni. Taip pratęsite jų derėjimo laikotarpį 2-3 ar daugiau metų. Nusenusius, užskurdusius vaismedžius, kurie išaugina labai nedidelius smulkius vaisius ar visai nedera, būtina skubiai iškasti ar nupjauti ir pašalinti iš sodo. Juose yra daug ligų ir kenkėjų, kurie plinta sode.

Parašykite komentarą