Kaip pasodinti gerą sodą

sodasKiek ir ko sodinti? Kur sodinti? Ko dėti į duobę? Ar reikia genėti? Kuo tręšti? Ar nenušals?

Tokius ir dar daug kitokių klausimų daugelis užduoda sau kai nusprendžia sodinti sodą sau. Tai nėra toks jau paprastas procesas, jeigu šeima nori pilnai patenkinti savo vaisių ir uogų poreikį. Pabandysiu priminti didžiausias problemas bei apžvelgti svarbiausius klausimus, o svarbiausia – sudėlioti juo eilės tvarka, t.y. taip, kaip turėtume juos spręsti, jeigu norime iš pirmo karto įsiveisti gerą sodą.

Dažniausiai, priėmę sprendimą įsiveisti sodą, daugelis praleidžia svarbiausius pirmuosius žingsnius ir darbus ir sodą „projektuoja“ turguje ar mugėje prie sodinukų prekeivio, kuris labai „skaniai“ apibūdino keletą veislių. Sodo projektas turėtų gimti kambaryje prie stalo su pieštuku arba lauke, kuriame kažkada bus sodas. Tačiau ir tai yra jau antras žingsnis…

Pirmasis klausimas turėtų būti – KUR? Vietai, kur ketiname sodinti sodą yra kurkas daugiau reikalavimų, nei braškių lysvei. Medžių ir krūmų šaknys yra žymiai giliau, todėl svarbu dirvos struktūra (ją galime pakeisti tik nedideliame tūryje sodinant), mikro ir makro elementų bei humuso kiekis dirvoje, gruntinio vandens aukštis bei vandens nuolydis. Kai kuriems sodo augalams ypač svarbu tiesioginių saulės spindulių laikas per parą, vėjas, landšaftas. Niekur nerasime sodui vietos, kur visi šie faktoriai būtų vienodi visame sodo plote. Kalbant apie dirvos struktūrą, paminėtina, kad sėklavaisiai labaiu mėgsta sunkesnę dirvą – priemolį (jis geriau palaiko ir drėgmę), o kaulavaisiai geriau jaučiasi lengvame priesmėlyje, per kurį lengviau sunkiasi vanduo ir patenka oras. Kalbu ne apie paviršutinį dirbamos žemės sluoksnį, o visą gylį, kurį siekia šaknys. Todėl svarbu žinoti kurių kultūrų šaknys kokiame gylyje auga (nes jų nepaformuosime sekatoriumi ar pjūkleliu kaip antžeminės dalies). Kraiušių šaknys auga gilyn ir gali siekti kelis metrus, todėl joms nelabai svarbu kokia žemė pačiame paviršiuje. Obelų šaknynas priklauso nuo poskiepio: vegetatyvinių (žemesnių) poskiepių obelų šaknys yra kuokštinės ir išsidėsto paviršiniame žemės sluoksnyje (kuo mažesnis poskiepio augumas – tuo seklaiu šaknys), o sėklinio poskiepio obelų šaknys, kaip ir kaulavaisių, išsidėsto proporcingai ir paviršiuej ir gilyn. Dauguma kaulavaisių labai lepūs dirvos užmirkimui. Aplamai, sodo augalams ypač svarbus drenažas. Štai jums dar viena priežastis, dėl ko svarbu žinoti šaknų sistemą – žinant ją, galima nuspręsti ką sodinti ant kalvos, o kas ir lomoje gerai augs.

Atsižvelgiant į kiekvieno augalo poreikius, taip pat savo poreikius ir aplinkybes darome sodo projektą. Čia susiduriame su klausimais KIEK? Ir KO? Suprojektuoti gerą sodą yra žymiai sunkiau negu jį pasodinti. Spaudoje bei internete galite rasti nemažai tipinių sodo projektų, tačiau vargu, ar kurį iš jų pritaikysite sau, jeigu paisysite anksčiau minėtų reikalavimų. Kurkite savo sodą. Kruopščiai įvertinkite visas aplinkybes. Nesivadovaukite vien savo užgaidomis ir svajonėmis. Nesistenkite sukišti tiek medžių ir krūmų į žemės sklypelį, kiek jūs norite. Sodo planavimui noriu duoti keletą svarbių taisyklių:

  1. Kiekvienas augalas turi turėti pakankamai erdvės užaugęs. Laikykitės kiekvienai rūšiai rekomenduojamų atstumų. Jeigu susodinsite per tankiai, augalai gerai neaugs, derės nepakankamai, bus sunku juos prižiūrėti.
  2. Pasilikime reikiamo pločio takus praėjimams ir augalų priežiūrai, įvertindami užaugusių augalų dydį ir lajos plotį.
  3. Žemiausi sodo augalai sodinami piečiausiai, aukščiausi – į šiaurinę sklypo dalį. Priešingu atveju, žemesnieji gaus nepakankamai saulės šviesos. Bet kuriuo atveju reikia įvertinti suaugusio augalo šešėlį, kuris suksis kartu su saule.
  4. Po sodu neauginkite daržo. Pirma, tai įpareigoja auginti aukštesnius vainikus, antra – tai trukdo sodo augalus apdoroti augalų apsaugos priemonėmis.
  5. Gerai susipažinkite su šiandienos kultūrų ir veislių pasiūla kad netektų planų keisti mugėje, kuomet rasite visai kitas veisles, negu buvote susiplanavę sodinti.

Projektuodami sodą atkreipkite dėmesį į tai, kad dauguma sodo augalų yra kryžmadulkiai, o kai kurie – dvinamiai, todėl kai kuriems iš jų reikės poros. Obelų ir kriaušių, žydinčių tuo pat metu pas kaimynus dažniausiai būna, o su kai kurių retesnių augalų (trešnės, abrikosai, sausmedžiai…) gali ir nebūti netoliese. Kad nereikėtų neplanuotai pirkti antro didelio medžio vien tam, kad jie derėtų, siūlau išmokti skiepyti. Tiesa, dabar jau jums gali pasiūlyti taip vadinamų „šeimos medžių“, kuriuose jau yra keletas veislių, tačiau tokie medeliai šiandiena dar pervertintai brangūs. Kurkas pigiau antrais po pasodinimo metais pačiam įsiskiepyti keletą kitų veislių į jauno medelio šakas. Skiepijimas nėra toks sudėtingas procesas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Reikia tik šiek tiek žinių, pasiruošimo ir noro.

Trečias svarbus kalusimas – KUR GAUTI? Bandyti nusipirkti gerus sodinukus ar įsigyti poskiepius ir pačiam skiepyti? Dažniausiai, norėdami sutaupyti laiko, rizikuojame ir renkamės pirmąjį variantą – ieškome iš ko nusipirkti paaugintų veislinių sodinukų. Ne visiems pasiseka gerus ir norimus sodinukus iš karto įsigyti. Deja, turguje po pirmo bandymo nusivylusių sodininkų yra daug. Daug jų jau po to bando aiškintis forumuose, ieško strapsnių, važiuoja konsultuotis pas profesionalius sodininkus ir kitais būdais ieško informacijos, analizuoja padarytas kalidas. Mano nuomone – visa tai geriau daryti prieš perkant. Juk pasodinti sodą kainuoja išties nemažai (18-25 Lt. už sodinuką). Juk ne malkas vienai žiemai perkam, o sodą, kurį prižiūrėsim ir vaisius valgysim ne vieną dešimtį metų. Negalima sodinukus pirkti kaip duoną. Kaip nusipirkti gerus sodinukus? Šį kalusimą išsamiai aptarsiu ir visas daromas klaidas pagvildensiu sekančiame straipsnyje.

Dar prieš įsigyjant sodinamąją medžiagą, reikia atsakyti į ketvirtą klausimą – KAIP SODINTI? Kiekvienas sodinukas, t.y. rūšis, turi savo poreikius dirvai, kurioje jis augina šaknis. Tai dažniausiai prikaluso nuo jų prigimties. Dauguma šiandieninio sodo augalų yra sukultūrintos rūšys ir hibridai. Neretai jų protėviai (iš kurių tos kultūros išvestos) yra kilę iš pietų Europos, užkaukazės, Amerikos ar kitų tolimų kraštų, kur ne tik klimatas, bet ir gruntas labai skiraisi nuo Lietuvos lygumų. Jeigu ne iš anksto, tai bent jau pirkdami sodinuką, išsiaiškinkite jo poreikius gruntui. Kai kuriuos svarbisu dalykus jau minėjau, bet visi būtų tokie:

  • Dirvos struktūra
  • Drėgmės poreikis
  • Humuso kiekis
  • Trąšų proporcijos
  • Rūgštingumas (PH)

Kalbant apie trąšas, noriu pasakyti, kad reikėtų vengti tręšimo kompleksinėmis trąšomis. Jas verta naudoti tik tuomet, kai išpildytos šios sąlygos: jūs žinote bent jau svarbiausių makroelementų kiekį dirvoje, jų ten tikrai trūksta, dirva nualinta arba šiaip skurdi. Kitaip atvejais reikia tręšti trąšomis su tam tikrais elementais, kurių augalas „prašo“ parodydamas tam tikrus simptomus. Šiuo atveju, kuomet augalui kažkurio elemnto trūksta, yra klaida tręšti kompleksinėmis trąšomis galvojant, kad augalas pasiims ko jam reikia. Pagrindiniai augalų mitybos makroelementai yra: azotas (N), kalis (K), fosforas (P), magnis (Mg), geležis (Fe) ir siera (S). Augalai jų sunaudoja daugiausia. Boras (B), manganas (Mn), varis (Cu), cinkas (Zn ) ir molib­denas (Mb) yra vadinami mikroelementais, nes  jų augalai sunaudoja mažai, tačiau augalams jie yra būtini.

duobeSodinant sodinukus, nepatingėkime iškasti kiek didenę duobę negu yra sodinuko šaknys. Tame tūryje sukurkime sodinukui geresnes augimo sąlygas bent dvejiems metams, bet ne per geras. Jeigu į iškastą duobę pripilsime juodžemio ir komposto, o aplinkinė žemė bus labai skurdi, tai augalas gali po poros metų nustoti augti, kadangi šaknys neaugs į aplinkinę dirva, nesivystys, o stengsis likti toje duobėje, t.y. ten, kur sąlygos yra žymiai geresnės. Kai ir čia maistinės medžiagos bus išnaudotos, augalas turės per silpną šaknyną, kad aprūpinti užaugisią viršutinę dalį maistinėmis medžiagomis iš aplinkinio skurdaus dirvožemio. Taigi – „nepersūdykime“.

Sodinant vaismedžius ir vaiskrūmius, svarbu ir pasodinimo gylis. Įvertinkime tai, kad sujudintas gruntas dar metus ar du slūgs, todėl sodinti reikėtų ant 10-15 cm. Kauburėlio padarant kraštus, kad vanduo nenubėgtų paliejus. Paleiti reikia ypač gausiai, nežiūrint į tai kokia drėgna žemė yra. Pirmojo gausaus laistymo vos pasodinus tikslas – kad vanduo užpildytų gruntu tuščius oro tarpus, gruntas turi apgulti visas šaknis, kitaip – pačios svarbaiusios, smulkiausios šaknelės nudžius.

Sodinukus užkasti irgi reikia ne vienodai. Dauguma jaunų krūmų, užkasus keletu centimetrų giliau, krūmijasi geriau nei pasodinti taip, kaip augo pirmuosius metus. Kaulavaisių skiepo vietą patariama užkasti kad neleistų atžalų iš poskiepio. Sėklavaisių skiepijimo vieta būna gerokai aukščiau. Vegetatyvinių obelų skiepijimo vietą užkasus ir įsišaknijus įskiepiui, medis pradės augti aukštesnis.

1401_4Pasodintus medelius būtina pririšti kad vėjas jų neišverstų kol įsitvirtins. Sodinukams su vegetatyvinėmis šaknimis (žemaūgiams ir nykštukiniams) kuolus ruoškite storus ir tvirtus, nes jie medeliams bus reikalingi visą jų augimo laiką. Virtoje nupuvusių reikės įstatyti naujus. Kuolus geriau įkalti prieš pat sodinant medelį, kad nesužeisti šaknų kalant per jas. Vienas iš dviejų kuolų turėtų stovėti ties antra valanda nuo medelio. Tokiu būdu pavasarį kuolas užstos pačią kaitriausią saulę.

Paskutinis dalykas, kurį reikėtų padaryti – medelį išgenėti. Tai pirmas žingsnis formuojant gražų reikiamo aukščio vainiką. Ir ne vien dėl grožio ar patogumo, – iškastam jaunam medeliui buvo nukirsta didžioji dalis smulkiųjų šaknų, kurių pagalba jis augino visą medieną. Būtina atstatyti pusiausvyra tarp antžeminės dalies ir šaknų medienos. Drąsiai nukirpkite bent pusę šakų, vienas iškirpdami  nuo kamieno, kitas – patrumpindami. Palikite vainikui ne daugiau, kaip 5 pagrindines šakas.

Štai sodas ir auga. Nepamirškite žiemą apsaugos nuo graužikų – kiškių, stirnų, pelių ir pelėnų, o vasarą – nuo ligų ir kenkėjų.

Parašykite komentarą