Kaip nusipirkti gerus sodinukus?

12OCT12_ling_aquea_0024Mes taip pripratome prie dalies sodinukų nunykimo ar keleto metų neaugimo po pasodinimo, kad tai jau tapo norma. Ar galima ant ko nors kito pykti, jei patys neskiriame vyšnios nuo obels?! Jei nežinome, ką perkame, tai kam pardavėjui žinoti, ką parduoda?! Dabar apsilankius mugėje, matau, kad kas antras prekaiujantis yra tik pardavėjas, o ne sodininkas ir informacijos apie prekes iš jo daug tikėtis neverta. Pagrindinis pardavėjo sąžiningumo garantas – išmanantis pirkėjas. Į klausimą „Ar turite „Auksį?“ neigiamai gali atsakyti tik sąžiningas kvailys. Tokių prekyboje nykstamai mažėja.

Eidami į prekyvietę, paklauskime savęs: kodėl kai kurie sodinukai kainuoja dvigubai brangiau; kodėl vieni parduodami vienmečiai, o kiti trimečiai; kaip turi atrodyti kokybiškas sodinukas? Iškėlę sau tokius klausimus, galime ieškoti atsakymų į juos, o apsipirkę – gero rezultato.

Sodinuko kokybė – labai svarbus veiksnys, lemiantis būsimo derliaus kokybę, kiekį, derėjimo pradžią, sodinuko ilgaamžiškumą.

Tad, jeigu jau nusprendėme sutaupyti laiką ir patys neauginti sodinukų, tuomet kaip įsigyti kokybišką sodinuką? Jeigu jau pasikliauti tik pačiu savimi, tai pirmaiusia reikėtų žinoti, kaip turi atrodyti kokybiškas sodinukas.

Kokia bet kurio sodo augalo morfologia? Bet kuris sodinukas (vaismedis ar vaiskrūmis) turi antžeminę dalį ir šankyną. Antžeminė dalis dažnai turi stiebą arba keletą jų ir lają. Svarbaiu yra šaknynas, kadangi jis pirmiausia tiekia organines medžiagas į antžeminę dalį, kur vyksta fotosintezė. Jeigu šaknynas nepakankamas, jis nesugebės „išmaitinti“ viso sodinuko. Tarp antžeminės dalies ir šaknyno turi būti pusiausvyra. Viskas paprasta, jeigu sodinukas perkamas vazone, tačiau kai sodinukas perkamas plikomis šaknimis, tai jau rizika, kad šaknų gali būti per mažai. Čia dažniausiai daroma klaida – perkamas didelis sodinukas žiūrint tik į antžeminę dalį. Kuo didesnis sodinukas iškasamas iš žemės pardavimui, tuo daugiau smulkių šaknų lieka grunte. Šaknynas daugumos sodo augalų išsidėsto netgi plačiau už antžeminę dalį (žr. pav.). poskiepis iskiepisAtkreipiu dėmesį, kad vandenį ir neorganines medžiagas augalai iš grunto pasiima per pačias smulkaiusias kapiliarines šakneles, kurios yra labai plonos ir gali labai greitai sudžiūti. Štai priėjome prie antros problemos perkant sodinukus plikomis šaknimis – šaknų padžiuvimas. Turguje prekeiviai dažnai demonstruoja augalo gyvybingumą pažeisdami sodinuko šaknį ir rodydami klientui, kad ji balta. Atkreipkite dėmesį – jie tai daro ant storos šaknies, kuri gali visą dieną ant vėjo ir saulės būti kol sudžius. Paprašykite, kad tai pademonstruotų ant pačios ploniausios šaknies, ant kurios įmanoma tai padaryti. Reikėtų dar žinoti, kad sodinukai dažniausiai turi dviejų tipų šaknų sistemą: kuokštinę arba skeletinę. Kuokštinę šaknų sistemą turi kai kurie krūmai ir dažniausiai žoliniai augalai. Joje visos šaknys prasideda iš šaknies kaklelio ir nesišakoja. Daugima vaismedžių ir vaiskrūmių turi skeletinę šaknų sistemą, kurioje storiausios šaknys, kurios auga iš šaknies kaklelio, vis šakojasi ir plonėja. Ploniausios išsidėsčiusios visame šaknyno plote, todėl sode augalus reikia tręšti ne prie kamieno, o visos lajos plote. Perkant sodinuką, atkreipkime dėmesį į storų ir plonų šaknų proporciją. Teisingai auginto sodinuko šaknynas turi turėti ir vienų ir kitų. kuokstines ir skeletinesBlogi, kraštutiniai variantai pateikti paveikslėlyje. Kuomet daug storų šaknų, o plonų nėra, vadinasi sodinukas augo sausai, šaknys stipriai plėtėsi ieškodamos drėgmės, o kasant, buvo nukirstos. Toks sodinukas pasodintas skurs, nes šaknynas nesugebės tiekti pakankamai vandens ir maistinių medžiagų. Priešingas variantas – tai sodinukas augęs per geromis agrotechninėmis sąlygomis mažame žemės tūryje. Visos smulkios šaknys susiformavo čia pat prie kamieno, nes viskas, ko sodinukui reikėjo buvo tiekiama prie pat kamieno. Jeigu tokių pat sąlygų neužtikrinsime po pasodinimo, sodinukas taip pat skurs, nes storų šaknų, kurios užtikrintų „maisto“ tiekimą iš toliau, greitia neužsiaugins. Panaiai atsitinka su vazonuose auginamais sodinukais su lietinimo sistema. Didelė klaida pirkti sodinuką, per ilgai augintą vazone. Greitai augantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai vazone iki persodinimo gali augti maksimum tris metus. Vyresniam sodinukui paprasčiausiai bus reikalingas per didelis vazonas, kurį galima būtų transportuoti į turgų ar mugę, o taip pat jis bus brangus. Pusę ar daugiau kainos sudarys vazonas ir gruntas. Dažnai pas mane prašo šilauogių ar kitų uogakrūmių kurie jau duotų nemažą derlių. Vadinasi kalba eina apie 5-7 metų uogakrūmius. Esmė tame, kad tokio amžiaus uogakrūmis, augintas vazone duos perpus mažesnį derlių, nei jo brolis, pasodintas į vietą būdamas dviejų metų. Jų šaknynai skirtūsi dvigubai, antžeminė dalis – bent trečdaliu. Nežiūrint į tai, persodintas 5-7 metų sodinukas iš vazono, nepradės sparčiai staiga augti, nes jo šaknynas jau susiformavęs. Mažas ir susiraitęs vazone (žr. pav.). saknys vazone1Taigi ir antžeminė dalis, o kartu ir derlisu, neišaugs staiga, o dar keletą metų bsu tokie, kokie buvo. Nesunku paskaičiuoti, kad per pvz. 10 metų labaiu derliumi džiugins tas, kuris buvo persodintas jaunas. Šių dienų technologijos leidžia užauginti įspūdingo dydžio augalus, kokie gamtoje neužauga, tačiau tai daroma kompiuterizuotai tikekiant tiesiogiai augalui oras, vanduo, mineralai ir viskas ko jam reikia, kad augtų nesustodamas. Namų sąlygomis be spec įrangos mes to nepasieksime, todėl vazonuose rekomenduoju auginti tik dėl grožio arba norint atsinešti uogakrūmį prie terasos. Visais kitais atvejais kokybiškas sodo augalas bus tas, kuris laiku pasodinamas į jam skirtą vietą.

Toliau – antžeminė augalo dalis. Pirmaiusia, tai parduodant rudenį lapuočius vaismedžius (sėklavaisius, kaulavaisius), būtina jiems nuskinti lapus. Nepirkite tų, kurie vaismedžiams palikę visus lapus. Lapai galirna drėgmę ir sodinukas silpsta, džiūsta. O kas dar žino, kada jis iškastas ir kiek kartų vežtas į turgų. Iš savyje sukaiptos energijos, sodinukas dar ilgai gali išlaikyti lapus nenuvytusius, tačiau pats silpsta ir žiema jį gali pribaigti. Kalbant apei visą antžeminę dalį, negalima pamiršti apie ligas. Kamieną, šakas, lapus, pumpurus reikia gerai apžiūrėti ar jie sveiki, ar nepažeisti grybinių ligų. Skeipijimo vieta jau pirmais metais turi pradėti užsitraukti (žr. pav.). IMG_9587Jei taip nėra, vadinasi poskiepis buvo nukirptas nelaiku arba neteisingai. Yra rizika užsikrėsti ruduoju medienos puviniu. Turime išmokti atpažinti metūglius. Tai paskutinių metų prieaugis. Jis turi atitikti rūšies standartą. Jei pvz. obels metūgliai siekia 10-15 cm., vadinasi sodinukui augant kažko trūko arba jis kovojo su ligomis ar kenkėjais. Toks sodinukas gali būti silpnas, užskurdęs ir kaip persodintas atsigaus, labai daug priklauso nuo jūsų. Sėklavaisiai paprastai parduodami vienmečiai (rykštelės) arba dvimečiai (su vainiko šakomis), kaulavaisiai – vienmečiai, nes ir šie kai kurių veislių būna su vainiku. Tinkamai augusi dvimetė slyva būtų per didelis sodinukas prekybai. Kuo jaunesnis sodinukas, tuo jis lengviau prigyja naujoje vietoje. Geriau pagloboti ir palaistyti reikia pirmus du mėnesius po pasodinimo. Vaismedžio vainikas. Jeigu vaismedis jį turi, tai rinkitės jums tinkamą. Atkreipkite dėmesį į jo aukštį. Šakų aukštis, medeliui augant, nedaug pakyla, todėl reikia įvertinti tai, ar nereikės pro šalį ar po medžiu vaikščioti. Nusipirkus medelį su suformuotu vainiku 50 cm. nuo žemės, reikės visas šakas nupjauti, taigi, ar verta pirkti dvimetį su vainiku… Pagrindinių vainiko šakų, kurios šakojasi nuo kamieno neturi būti daugiau, kaip 5. Visas kitas reikia šalinti, antraip auginsite malkas, o ne vaisius. 4-5 kamieninės šakos sudaro medelio skeletą. Jas suformuokime tinkamai pririšdami, atlenkdami tinkamu kampu, trumpindami ir kitais genėjimo ir formavimo būdais. Plačiau apie genėjimą skaitykite skiltyje genėjimas ir formavimas. Pirkdami, atkreipkite dėmesį į reikiamų šakų išsidėstymą (kad nebūtų visos vienoje pusėje arba iš vienos kamieno vietos).

Kada pirkti sodinukus? Šis klausimas dažnai iškyla suplanavus sodą. Vaismedžius ir vaiskrūmius geraiusia pirkti rudenį dėl dviejų priežasčių. Pirma – tuomet būna geriausias sodinukų pasirinkimas tiek kokybės atžvilgiu, tiek ir sortimento kiekiu. Antra – gerai matosi ligotos, padžiūvusios šakos ir kiti pažeidimai bei trūkumai. Tačiau sodinti lepesnius šalčiui sodmenis nerekomenduotina. Juos geriau prikasti žiemai gulsčius (apie 20 laipsnių kampu su žeme). Galima apkasti dali kamieno. Tada lengva antžeminę dalį pridengti eglišakėmis. Esant sniegui, net ir stipraiusi šalčiai nebaisūs. Labai anksti pavasarį, kol dar nesubrinkę pumpurai, praktiškai nesimato pašalimų ant šakų, todėl jeigu aju perkate pavasarį, tai geriau daryti pradėjus busti pumpurams.

Ankstesniame straipsnyje rašiau apie sodo planavimą ir veislių pasirinkimą. Rūšis, veisles ir sodmenų kiekį vertėtų pasirinkti iš anksto pagal išsamius aprašymus, prieš tai susipažinus su pasiūla, nes pomologijose ir enciklopedijose galima rasti kurkas daugiau veislių nei yra pasiūloje (pvz. kraiušių veislių skaičius jau perkopęs 1000). Jeigu jums dar trūksta kokios nors informacijos, klauskite jos pas pardavėją. Geras sodinukų augintojas žino ką parduoda, o nežinantį nieko apie savo prekę geriau apeiti iš tolo. Bet koks sodinukas turi būti parduodamas su etikete ir visa būtina informacija apie jį.

Pagrindiniai veislės pasirinkimo kriterijai yra šie: atsparumas ligoms, šalčiui, šalnoms, kenkėjams, suaugusio augalo dydis, derėjimo laikas, vaisių ir uogų savybės (skonis, transportabilumas, tinkamumas perdirbimui, sausosios masės kiekis ir kt.), apsidulkinimas (ar kryžmadulkis ar ne, vienanamis ar dvinamis).

Tikiuosi šis straipsnis jums padės įsigyti tik kokybiškus sodinukus…

Parašykite komentarą