Geltonžiedė sedula vs Forzitija

Norėčiau palyginti du krūmus, kuriuos gana dažnai galima sutikti mūsų soduose ir želdymuose. Pirmąjį iš jų – Forzitiją (lot. Forsythia) dažniausiai sodiname dėl krūmo išskirtinio žydėjimo. Forzitija žydi anksti pavasarį, prieš sulapojant, todėl žalia lapų spalva neužgožia žiedų, kurie yra itin ryškūs, geltoni. Jų didelė gausa sodininkus taip užburia, kad jie pasirenka šį augalą, nekreipdami dėmesio į sodinimo vietą ir kitus aspektus. 

 

 

Jeigu jūs įvesite google.lt nuotraukų paieškoje žodį „forzitija“, tai sunkiai rasite nežydinčio šio augalo nuotrauką. Bet žydi šis krūmas juk vos 2-3 savaites. O kaip jis atrodo likusį laiką ir kokios iš jo dar turime naudos? Jis būna tiesiog krūmas, žaliais lapais… Taigi, ar verta sodinti 2 m. krūmą dėl 2-3 savaičių kerinčio vaizdo? Paliksiu šį klausimą atvirą.

 

O dabar apie kitą augalą. Tai – geltonžiedė sedula (lot. Cornus Mas). Žydi šis krūmas taip pat anksti pavasarį prieš sulapojant, kaip ir forzitija. Sedulos žiedai nėra tokie dideli ir ne tokios intensyvios geltonos spalvos, tačiau ir ji, patikėkite, žydinti, atrodo įspūdingai.

 

 

Skirtingai nuo forzitijos, sedula rudenėjant vėl tarsi pražysta, kuomet pradeda sirpti raudonos uogos. Jos noksta gana ilgai – iki pat vėlyvo rudens, taigi mes ilgą laiką turime raudonomis uogomis „žydintį“ krūmą (būna ir geltonvaisių sedulų). Apie antrąjį esminį šio krūmo pranašumą daug rašyti nereikia – informacijos apie sedulos uogų naudą pilnas internetas bei retųjų augalų žinynai. Tuo tarpu forzitija be estetinės naudos ankstyvą pavasarį, daugiau niekuo mus nežavi.

Taigi, 2:1 sedulos naudai. Linkiu jums išmintingo pasirinkimo…

Parašykite komentarą