Genėjimo laikas

Genėjimo laiko tema nėra išsamiai gvildenama internetiniuose portaluose bei periodinėje spaudoje. Ir visai be reikalo, nes tai gana svarbu visiems genimiems sodo augalams. Kaip genėti vieną ar kitą augalų rūšį informacijos nemažai, tačiau tinkamas tai rūšiai genėjimo laikas dažnai nutylimas, o sodininkai mėgėjai genėjimo „procedūrą“ yra linkę atlikti iš karto visam sodui. Ir tai daro tuomet, kai jiems yra malonu – saulėtą ir šiltą pavasario savaitgali. Kai kurie augalai iš viso tuo laiku negali būti karpomi, kitiems tai daro neigiamą poveikį derėjimui ar augimui.

Apžvelgsiu pagrindinius mūsų mėgėjiškuose soduose auginamus augalus ir jiems tinkamiausią genėjimo laiką. Pirmiausia reikia paminėti ko jokiu būdu negalima genėti ankstyvą pavasarį. Tai visi augalai, iš kurių pavasarį bėga sultys. Liaudiškai tariant, tie, kurie „verkia“. Jiems priskiriame vynmedžius, aktinidijas, graikinius riešutmedžius… Šilkmedžių (kitaip – avietmedžių) sultys bėga visą vegetacijos periodą, todėl jie genimi tik žiemos pabaigoje, kol dar neprasidėjo vegetacija. Tuo pačiu metu, tai yra žiemos pabaigoje, jau galima pradėti genėti šalčiui atspariausius ir ankstyviausios vegetacijos augalus – serbentus, agrastus, šilauoges, daugumą obelų ir kai kurias kriaušes.

Genint žiemos gale, reikėtų nepamiršti, kad didesnis šaltis (žemiau -10 laipsnių) gali džiovinti medieną per pjūvį. Augalas žiemą nevegetuoja, neauga, todėl ir žaizdos lieka neužgijusios. Ilgesnis šaltis gali nudžiovinti dalį ar visą augalą.

Kai prasideda vegetacija, t.y. kuomet pradeda brinkti bei sprogti pumpurai, genime beveik visus likusius sodo augalus. Šiuo laiku paprastai temperatūra nenukrinta žemiau 0 ilgesniam laikui. Tačiau neverta skubėti išgenėti viską. Reikėtų įsidėmėti ir atsiminti dar vieną esminę taisyklę: kuo anksčiau išgenėsime, tuo labiau paskatinsime vegetatyvinį augimą – augalai daug energijos skirs naujų ūglių auginimui, „žadins“ „miegančius“ vegetatyvinius pumpurus, to pasekoje mažiau „dėmesio gaus“ žiediniai pumpurai. Pagrindiniai genėjimo tikslai yra augimo ir derėjimo pusiausvyra bei derliaus kokybės gerinimas. Apibendrinti galima būtų taip  – šiame pavasario periode pirmiausiai genimi ligoti, pažeisti ir silpnai augantys augalai (kad paskatinti vegetatyvinį augimą), o vėliau, prieš žydėjimą – jauni, sveiki augalai. 

Kadangi savo sode ligotų ir senų vaismedžių nelaikau, geniu daugumą savo sodo augalų prieš žydėjimą. Daugelis pareigingų sodininkų stengiasi kuo anksčiau išsigenėti visą sodą dar ir tam, kad galėtų prieš vegetaciją nupurkšti vario preparatais nuo ligų. Nuolat prižiūrimą sodą (genimą bent du kartus per metus) galima nupurkšti ir prieš genėjimą, nes pjaunamų šakų būna nedaug.

Genėjimo seminare lektorius pasakė – „… jeigu neatskiri žiedinių pumpurų nuo vegetatyvinių, tai į sodą su sekatoriumi nekelk kojos“. Taigi, jeigu nesame profesionalai ir vis tik neskiriame tų pumpurų, tai dar viena priežastis sulaukti kol iš pumpurų pradės kaltis žiedai. Būkime tikri, kad nenukarpysime viso savo derliaus.

Vėlyvą pavasarį tenka sugrįžti prie kai kurių „verksnių“. Vynmedžiai prašo dažnesnio genėjimo nei daug kas įsivaizduoja. Jeigu norime didelių kelių ir laiku nokstančio gero derliaus, turime laiku stabdyti jaunų ūglių augimą pinciruojant, žiedynų ir posūnių išskynimą… Kiek plačiau apie tai galite rasti čia. Graikinius riešutmedžius genime du kartus per metus: pirmasis genėjimas birželio mėnesį pilnai sulapojus, antras – liepos gale prieš derlių.

Iki liepos reikėtų atlikti vasarinį genėjimą. Tuomet šalinami nereikalingi vilkūgliai, stabdomas kai kurių šakų augimas. Ankstyvųjų uogų bei vaisių derliai iki rugpjūčio vidurio nuimti, todėl tai pats geriausias laikas genėti vyšnias, trešnes bei ankstyvas slyvas. Tai pagrindinis, „generalinis“ šių medžių genėjimas. Ne pavasari, o vasaros gale, nes tuoj po to, rugpjūčio mėnesį, yra „kraunami“ pumpurai sekantiems metams. Genint šiuo metu, o ne pavasarį, mes išsaugome derlių ir tausojame augalo energiją, reguliuojam augimo-derėjimo pusiausvyrą (pramečiavimą).

Rudeninis genėjimas atliekamas vėlyvųjų veislių obelims bei kriaušėms, taip pat vynmedžiams. Tikslas – atidengti vaisius bei uogas, kad gautų daugiau saulės, sukauptų daugiau cukraus, įgautų spalvą ir sunoktų. Vėlyvą rudenį daugelis pamiršta išsigenėti vynmedžius bei aktinidijas. Kadangi anksti pavasarį šie augalai negenimi, o žydi ant pirmamečių ūglių, tai vėlus ruduo – pagrindinis šių augalų genėjimo laikas. Vėlai rudenį taip pat nupjauname remontantinių aviečių stiebus.

Tikiuosi, šis straipsnis jums padės tinkamai ir laiku prižiūrėti savo sodą…

Parašykite komentarą