MANO SODAS
 

Kategorija: ‘Sodinimas’

    Šilauogių persodinimas

 

Kartais augalus pasodiname gerai nesuplanavę sodo, neįvertinę augalo dydžio arba tiesiog keičiame sodo ar viso sklypo išplanavimą. Tokiu atveju tenka persodinti suaugusį augalą. Tai galima padaryti bet kokio amžiaus ir dydžio augalams, tačiau negalima pašalinti daug šaknų. Dėl didelio bei giliai išsivysčiusio šaknyno, kai kurių suaugusių augalų persodinimas labai sudėtingas ar net neįmanomas mažame sode (jeigu reikalinga technika).

Šilauogių šaknys yra paviršinės. Visas šaknynas vystosi tame tūryje, į kurį sodinant supilame purų rūgštų gruntą, taigi visas šaknynas užima iki 0,3 kubinio metro tūrio. Kadangi gruntas purus ir lengvas, tai suaugusių šilauogių persodinimas tampa paprastas.

Šiemet perkėliau 6-8 metų šilauoges į už 15 metrų paruoštas vietas. Nežiūrint į gausų šių metų derlių, šilauogės auga gerai ir nokina uogas.

Read the rest of this entry »

Norinčius įsigyti sodinukų, prašome susisiekti telefonu 8-684-47676, arba e-paštu: donatas@manosodas.eu

GOJIDygliuotasis ožerškis arba GOJI (Lycium barbarum)

Krūmas svyrančiomis šakomis iki 2,5 m. aukščio. 1,5-2 cm. uogos pripažintos sveikiausiomis dėl turimų vitaminų, antioksidantų, mikro- ir makro- elementų kiekių, gero švelnaus skonio. Kaina – 5,2 €.

 

SILAUOGESŠilauogės (Vaccinium) IMG_1063  

Krūmai užauga 1,5-2 m. aukščio. Sodinant keleta veislių, galima uogomis mėgautis nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio. Dideli derliai nuo vieno krūmo (4-10 kg.), uogos labai vertingos, skanios, tinkamos įvairiam perdirbimui. Sodinti reikia į rūgščią aukštapelkių dirpę, kas didina šialuogyno įveisimo kainą. Siūlomos 3 geros veislės: Spartan, Patriot, Toro. Kaina: 5,2 €.

 

SAUSMEDISMelsvauogis sausmedis(Lonicera caerulea)IMG_1062

Lėtai augantys 1-1,7 m. aukščio krūmai, nokinantys pačias ankstyviausias uogas Lietuvoje (birželio pradžioje). Uogos vertingos, gero saldžiarūkščio skonio, šiek tiek panašaus į mėlynių. Derlius – 2-4 kg. greitai nokstančių ir byrančių uogų nuo 1 krūmo. Būtina sodinti bent 2 skirtingų veislių krūmus. Veislės: Zoja, Vojtek, Leningradskij velikan. Kaina: 5,2 €.

 

AVIETESAvietėsIMG_1061

Sodinant remontantinių aviečių veisles, uogas galima skinti ir vasarą, ir vėlyvą rudenį iki pat šalnų. Siūlomos populiarios raudonų bei geltonų remontantinių aviečių veislės: Polana, Poranna Rosa. Kaina: 1,7 €. (vazonėliuose).

 

SONY DSC Aktinidija smailialapė arba dailioji (Actinidia arguta)

Dvinamis vijoklis, nokinantis skanias, daug vitamino C turinčias uogas. Gentainis, augantis Kinijoje, vadinamas KIVI, mūsų žiemų neatlaiko. Dailiosios aktinidijos skonis toks pat, kaip kivi, tik uogos 2-3 kartus mažesnės. Vijokliai pakenčia pavėsį, naudojami apželdinumui. Būtina sodinti bent vieną vyrišką augalą apdulkinimui. Turime tik vyrišką. Kaina 4,5 €.

SERBENTAISerbentai  (Ribes)

Raudonieji (Rondom), baltieji (Forewer). Atrinktos veislės ypač derlingos ir atsparios ligoms. Kaina: 2 €.

 

durpessilauogiuTaip pat parduodame natūralią durpę maišuose po 250 litrų. Šios aukštapelkių durpės pH yra 2,5-3,5, ji ypatingai laidi orui bei vandeniui, todėl yra ideali terpė auginti šilauoges, rododendrus ir kitas kultūras, reikalaujančias tokių savybių grunto.  Pakuotės kaina 8,5 €.

Durpių substratas šilauogėms yra paruošas šilauogių sodinimui mišinys natūralių durpių pagrindu su pušų žieve. Sodinant, nebereikia pilti spyglių ar pjuvenų. Pakuotė – 150 l. Kaina – 7 €.

 

getUniversalus durpių substratas skirtas įvairių daržovių ir gėlių auginimui bei grunto pagerinimui. Jis  pagamintas pagal specialią receptūrą iš ekologiškai švarių durpių, kuriose nėra ligų sukėlėjų ir kenkėjų, praturtintos maistiniais priedais ir mikroelementais. Substratas yra poringas, gerai sugeria vandenį, sulaiko drėgmę. Trąšos ir mikroelementai parinkti taip, kad augalai juos lengvai įsisavina ir pilnai patenkina savo bioenergetines   reikmes. Substrate augalai puikiai auga, gaunamas didesnis derlius.

Pakuotė – 70 l. Kaina – 3,8  €.

 

 

IMG_20150328_074605aTufos vazonai

Lauko vazonai lieti iš hypertufos yra tvirti, lengvi, ilgaamžiai ir labai “mėgiami” augalų. Hypertufos vazonas turi daug pranašumų prieš betoninius, plastikinius ar keraminius lauko vazonus:  1. yra keliskart lengvesni už betoninius, nes naudojamos lengvinančios medžiagos (perlitas, durpės); 2. vazonas įgeria daug vandens ir jį atiduoda iš lėto, neleisdamas sausros metu augalui greitai perdžiūti; 3. užtikrina augalo šaknų puikų mikroklimatą (neperkaista, nešunta, nedžiūsta); 4. vazonas yra gražios tekstūros, kurią suteikia baltas perlitas.

Augalas, pasodintas tufos vazone ne tik puikiai atrodo ir auga bet ir reikalauja mažiau priežiūros (laistymo).

 

Norinčius įsigyti sodinukų ar kt. produkcijos, prašome susisiekti telefonu 8-684-47676, arba e-paštu: donatas@manosodas.eu

 Lietuvoje augalai dažnai nukenčia nuo šalčio ir staigios temperatūros kaitos pavasarį. Nesumedėjusias augalų dalis paprastai apšaldo pavasario šalnos. Augalai apvysta, paruduoja ir nudžiūsta. Pavasarį šalnos nušaldo žiedus ir jaunus ūglius, o vėlyvosios – ir vaisių užuomazgas. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nespėjusiems subręsti ir sumedėti ūgliams. Šalčiams atsparių obelų žiediniai pumpurai gali ištverti iki   35-40 °C šalčius. Kelioms dienoms stipriau atšilus orams, sumažėja atsparumas šalčiui, o stipriau palengva šąlant - padidėja. Obelų mediena gali ištverti net iki -37 °C šalčius, o šaknys – tik iki -15 °C. Pirmiausia nukenčia smulkiosios paviršinės šaknys. Labiau šaknys nukenčia poringame lengvame grunte, negu molingame. Sniegas yra geriausia augalų apsauga nuo šalčio, todėl didžiausia tikimybė pašalti šaknims kuomet šąla be sniego. Po gausaus derliaus metų vaismedžiai šalčiui gerokai jautresni. Vasarinės obelys atsparesnės šalčiui už žiemines. Read the rest of this entry »

12OCT12_ling_aquea_0024Mes taip pripratome prie dalies sodinukų nunykimo ar keleto metų neaugimo po pasodinimo, kad tai jau tapo norma. Ar galima ant ko nors kito pykti, jei patys neskiriame vyšnios nuo obels?! Jei nežinome, ką perkame, tai kam pardavėjui žinoti, ką parduoda?! Dabar apsilankius mugėje, matau, kad kas antras prekaiujantis yra tik pardavėjas, o ne sodininkas ir informacijos apie prekes iš jo daug tikėtis neverta. Pagrindinis pardavėjo sąžiningumo garantas – išmanantis pirkėjas. Į klausimą “Ar turite “Auksį?” neigiamai gali atsakyti tik sąžiningas kvailys. Tokių prekyboje nykstamai mažėja.

Eidami į prekyvietę, paklauskime savęs: kodėl kai kurie sodinukai kainuoja dvigubai brangiau; kodėl vieni parduodami vienmečiai, o kiti trimečiai; kaip turi atrodyti kokybiškas sodinukas? Iškėlę sau tokius klausimus, galime ieškoti atsakymų į juos, o apsipirkę – gero rezultato. Read the rest of this entry »

sodasKiek ir ko sodinti? Kur sodinti? Ko dėti į duobę? Ar reikia genėti? Kuo tręšti? Ar nenušals?

Tokius ir dar daug kitokių klausimų daugelis užduoda sau kai nusprendžia sodinti sodą sau. Tai nėra toks jau paprastas procesas, jeigu šeima nori pilnai patenkinti savo vaisių ir uogų poreikį. Pabandysiu priminti didžiausias problemas bei apžvelgti svarbiausius klausimus, o svarbiausia – sudėlioti juo eilės tvarka, t.y. taip, kaip turėtume juos spręsti, jeigu norime iš pirmo karto įsiveisti gerą sodą.

Dažniausiai, priėmę sprendimą įsiveisti sodą, daugelis praleidžia svarbiausius pirmuosius žingsnius ir darbus ir sodą „projektuoja“ turguje ar mugėje prie sodinukų prekeivio, kuris labai „skaniai“ apibūdino keletą veislių. Sodo projektas turėtų gimti kambaryje prie stalo su pieštuku arba lauke, kuriame kažkada bus sodas. Tačiau ir tai yra jau antras žingsnis… Read the rest of this entry »

Slyvos – mėgiami vaismedžiai soduose. Jų vaisiai skanūs, gražūs, įvairiai perdirbami namų sąlygomis, daugelio veislių medeliai auga neaukšti, todėl juos nesudėtinga genėti, purkšti nuo ligų, kenkėjų, nuskinti derlių. Tačiau būtina nepamiršti ir slyvų trūkumų. Vienas iš jų – nepakankamas atsparumas mūsų žiemų šalčiams.

Slyvos nėra pakankamai atsparios šalčiams. Per šalčiausias Lietuvos žiemas labiausiai iš sodo medžių nukentėjo būtent jos. Iš platinamų vertingesnių veislių šaltoms žiemoms neatsparios ‘Ema Leperman’, ‘Ana Spėt’, ‘Paprastoji vengrinė’, ‘Rausvė’, ‘Ontariją’. Vidutiniškai atsparios mūsų žiemų šalčiams yra ‘Edinburginė’, ‘Stenli’, ‘Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’.
Atsparių veislių labai mažai. Keletas iš tokių – ‘Skoroplodnoja’, ‘Kometa’ ‘Aleksona’, ‘Gynė’, ‘Kauno vengrinė’.
Medelynuose ar mugėse pirkdami slyvų sodinukus, savo sodui rinkitės ištvermingesnes veisles. Iš neištvermingųjų veislių grupės pirkite tik labai vertingas pagal kitus faktorius (‘Uleno renklodė’, ‘Ana Spėt’, ‘Ema Leperman’, ‘Rausvė’, ‘Paprastoji vengrinė’). Sode jų turėtų būti tik 1-2 medeliai arba įskiepiai į atsparias veisles. Rytiniuose Lietuvos rajonuose tokių veislių nepatariama sodinti. Čia reikėtų auginti mažai vidutinio atsparumo slyvų veislių (‘Stenli’, Štaro vengrinė’, ‘Viktorija’). Lepesnius šalčiui medelius stenkitės sodinti užuovėjose, prie pastatų, ant kalvų. Savarankiškai skiepijant, galima užsiauginti “šeimos slyvų”. Paskiepijus į atsparią šalčiui veislės kamieną keletą veislių, galime išvengti viso medelio sunykimo – blogiausiu atveju nušaltų viena ar dvi šakos (veslės). Read the rest of this entry »

Avietė yra daugiametė, greitai pradeda derėti ir lengvai dauginama. Nuo seno pripažįstamos bei vertinamos vaistinės aviečių savybės. Avietės labai medingos.
Kaip pasisodinti avietyną? Kokių veislių avietes auginti? Pagrindinės aviečių savybės pagal svarbą yra  ištvermingumas žiemą ir atsparumas ligoms bei kenkėjams, derlingumas, uogų kokybė, skonis. Pasirenkant veislę, svarbu žinoti, kokiam tikslui bus skiriamos uogos – desertui, šaldyti ar spausti sultis, virti uogienes, džemus. Desertinės uogos turi būti gražios išvaizdos, stambios, vežamos nesusitrinti, atsparios kekeriniam puviniui. Šaldyti tinka kietos, nesubyrančios uogos. Sultims minkštos, gali būti ir smulkesnės, bet tamsesnės, o kompotams geriau kietos ir tamsios uogos.
Norint turėti šviežių uogų kuo ilgiau, paprastai sodinamos kelių skirtingo ankstyvumo avietės. Ankstyvosios avietės sunoksta birželio pabaigoje, vidutiniškai ankstyvos – apie liepos 8-10 d., vėlyvosios – apie liepos vidurį, o remontantinės avietės dera rudenį. Read the rest of this entry »

Jeigu slyvos žydi, bet nedera, gali būti kelios priežastys: jos neapsidulkina, jas nuniokoja slyviniai pjūkleliai arba netinkamo rūgštingumo dirvožemis. Jeigu slyvos visai nežydi, priežasčių gali būti gerokai daugiau. Slyvoms netinka šlapia, supuolusi dirva. Slyvos negali būti sodinamos per giliai ar per sekliai. Sodinant kaulavaisius, reikia truputį užpilti žemėmis skiepijimo vietą, kad poskiepiai mažiau leistų atžalų. Slyvos labiau mėgsta šarminius dirvožemius, dėl netinkamo rūgštingumo gali užtrukti derėjimo pradžia. Sodinimo atstumai pasirenkami pagal sodo augalų genties, veislės, poskiepio ypatybes bei auginimo būdą. Obelys sėkliniu poskiepiu, kriaušės ir trešnės sodinamos kas 4-5 m, pusiau žemaūgės obelys – kas 3-4 m, žemaūgės – kas 1-2 m, vyšnios ir slyvos – kas 2-3 m, serbentai ir agrastai – kas 1-1,5 m., šilauogės – kas 0,8-1 m. Sodinimo atstumai koreguojami pagal konkrečias sodo sąlygas. Visuomet reikai pasidaryti sodo planą ir žinoti, kokių veislių vaismedžiai pasodinti.
Read the rest of this entry »

Kaimo sodybose, kur auginami javai ir laikomi gyvuliai, sodams dažniausiai lieka mažai laiko. Čia vaismedžiai bei vaiskrūmiai sodinami, kad puoštų sodybą ir nokintų vaisius. Tokiuose soduose geriausia sodinti aukštaūgius, skiepytus į sėklinius ar aukštaūgius vegetatyvinius poskiepius, atsparius ligoms bei šalčiams, paprastomis sąlygomis gerai išsilaikančiais vaisiais vaismedžius. Dar geriau būtų į ištvermingus kamienus skiepyti vaismedžiai. Jeigu tokių nėra, patartina sodinti ‘Paprastojo antaninio’ sėjinukus, o ateinantį ar dar kitą pavasarį juos perskiepyti norimomis veislėmis. Sodybų soduose, kur vaismedžiai mažai genimi, obelų, kriaušių ir trešnių neverta sodinti tankiau kaip 5×7 m, vyšnių, slyvų, abrikosų – 3-4 x 5-6 m atstumais.
Namų valdų bei sodų bendrijų sklypuose žemės plotas ribotas, ten kartu auginamos daržovės, gėlės, uogos. Sodinkite irgi tik atsparius ligoms vaismedžius. Jeigu apsitvėrėte gera tvora nuo kiškių ir galite daug laiko skirti sodui, sodinkite pusiau žemaūgius arba žemaūgius vaismedžius. Sklypo pakraščiuose (3 m nuo kaimyno tvoros) sodinkite aukštaūges obelis ir kriaušes, pusiau žemaūges obelis, vyšnias ir slyvas (2 m), vaiskrūmius bei žemaūges obelis (1 m). Eilėje aukštaūges obelis ir kriaušes sodinkite kas 4-5 m, pusiau žemaūges, slyvas, vyšnias – kas 3-4 m ir žemaūges obelis, priklausomai nuo poskiepio, – kas 1-2 m. Read the rest of this entry »

Kodėl verta pačiam sodinti–nusipinti gluosninių žilvičių gyvatvorę?

  1. Gluosninių žilvičių vytelės yra nebrangios.
  2. Gluosninių žilvičių priežiūra paprasta.
  3. Galima suformuoti tradicinę karpomą gyvatvorę arba laisvai augančią 4–5 m aukščio gyvatvorę (toks variantas tinkamesnis įrenginėjant apsauginius želdinius nuo vyraujančių vėjų).
  4. Karpoma gyvatvorė gali būti visai žema, iki 1 metro aukščio, arba žalioji siena, kurios aukštis 2–2,5 metro.
  5. Norimo aukščio gyvatvorė praktiškai suformuojama iš karto.
  6. Vėliau gyvatvorę reguliariai karpant per 3-5 metus jūs galite turite tvirtą, tankią, žaliuojančią 2–2,5 metrų aukščio sieną, kai pasodinus kitus augalus, tokį rezultatą turėtumėte neanksčiau kaip po dešimties metų. Read the rest of this entry »
PAIEŠKA TINKLAPYJE
Prisijungti
Apklausa

Kada genite vismedžius ir vaiskrūmius?

Rodyti rezultatus

Loading ... Loading ...
Galerija